Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kinija demonstruoja karinius raumenis

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį gyrė savo šalies poziciją tarp galingiausiųjų pasaulio valstybių, Pekinui minint pergalės prieš Japoniją Antrajame pasauliniame kare 70-ąsias metines, per kurias Tiananmenio aikštėje buvo surengta įspūdinga šalies karinės galios demonstracija.
Parado akimirka
Parado akimirka / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Pekinas

Kalbėdamas iš tribūnos aikštėje, kur 1949 metais Mao Zedongas paskelbė Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą, Xi Jinpingas pareiškė, kad jo šalies „visiška pergalė“ prieš japonų invaziją „atkūrė Kinijos kaip didžiosios valstybės statusą pasaulyje“.

Tuo tarpu galingųjų šalių lyderiai neatvyko į Pekiną stebėti karinio parado, didėjant nerimui dėl stiprėjančio Kinijos ryžto kalbėti iš jėgos pozicijų, sprendžiant regiono teritorinius ginčus.

Šis paradas buvo surengtas Kinijos karinėms jūrų pajėgoms plečiant savo veiklos zoną ir metant iššūkį Jungtinių Valstijų dominavimui: Pentagonas nurodė, kad penki šios šalies karo laivai buvo pirmąkart pastebėti Beringo jūroje.

Po 70 artilerijos pabūklų saliuto tūkstančiai karių – tarp jų vienas dalinys iš Rusijos, kurios prezidentas Vladimiras Putinas buvo iškiliausias tarp užsienio svečių – pražygiavo glaudžiomis gretomis per aikštę, lydimi tankų ir raketų. Giedroje padangėje virš aikštės praskrido apie 200 karinių orlaivių.

Xi Jinpingas sakė, kad Pekinas „nesieks hegemonijos“ ir kad Kinijos kariuomenė, kuri yra didžiausia pasaulyje, bus sumažinta 300 tūkst. karių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Parado akimirka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Parado akimirka

Kinijos vadovybė jau kelis dešimtmečius mažina Liaudies išvadavimo armiją, turinčią 2,3 mln. karių, siekdama padaryti ją veiksmingesnę.

Pekinas 1937-1945 metų konfliktą oficialiai vadina Kinijos liaudies pasipriešinimo prieš Japonijos agresiją ir pasauliniu antifašistiniu karu bei reguliariai kritikuoja Tokiją dėl esą nepakankamos atgailos už karo metų nusikaltimus.

Tačiau Kinija ne kartą pabrėžė, kad ketvirtadienį surengtas paradas nėra nukreiptas prieš kurią nors šalį, įskaitant Japoniją.

„Nepalaužiama Kinijos liaudis narsiai kovojo ir galiausiai laimėjo visišką pergalę prieš japonų militaristinius agresorius, tokiu būdu išsaugodami 5 000 metų senumo Kinijos civilizaciją ir apgindami taiką“, – pareiškė Xi Jinpingas.

„Nepalaužiama Kinijos liaudis narsiai kovojo ir galiausiai laimėjo visišką pergalę prieš japonų militaristinius agresorius, tokiu būdu išsaugodami 5 000 metų senumo Kinijos civilizaciją ir apgindami taiką“, – pareiškė Xi Jinpingas.

Jis vadino tą aštuonerius metus trukusį konfliktą kaip „lemiamą mūšį tarp teisingumo ir blogio, tarp šviesos ir tamsos“.

Per paradą buvo pademonstruota naujos karinės įrangos, įskaitant balistines priešlaivines raketas DF-21D, pramintas „lėktuvnešių žudikėmis“, kurios galėtų pakeisti galios pusiausvyrą su JAV Ramiajame vandenyne.

Vienas Kinijos valstybinės televizijos komentatorius sakė, kad šis ginklas yra šalies „koziris“.

Vadovaujant Xi Jinpingui Pekinas tolsta nuo politikos, kurią buvo suformulavęs ankstesnis lyderis Deng Xiaopingas: „Slėpti savo galimybes, laimėti laiko.“ Dabar Kinija atrodo vis labiau linkusi kalbėti karingu tonu – tiek su išoriniais pašnekovais, tiek su vidaus oponentais.

Dešimtmečius trukęs Kinijos ekonomikos augimas leido transformuoti ginkluotąsias pajėgas ir suteikė Kinijai pasitikėjimo imtis kurti dirbtines salas Pietų Kinijos jūroje bei reikšti pretenzijas į ginčijamas saleles, kontroliuojamas Japonijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Parado akimirka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Parado akimirka

Seule įsikūrusiame Jonsei universitete dirbantis Kinijos ekspertas Johnas Delury sakė naujienų agentūrai AFP, kad iškilmių Pekine tarptautinių svečių sąrašas buvo gana trumpas, nes „tas renginys yra labai nacionalistinis ir militaristinis“.

„Visoje Azijoje ir, neabejotinai, Jungtinėse Valstijose tvyro susirūpinimas dėl Kinijos iškilimo pusės, susijusios su tvirtąja galia“, – pažymėjo analitikas.

„Visoje Azijoje ir, neabejotinai, Jungtinėse Valstijose tvyro susirūpinimas dėl Kinijos iškilimo pusės, susijusios su tvirtąja galia“, – pažymėjo analitikas.

Faktas, kad Kinija savo karinius raumenis demonstravo Tiananmenio aikštėje, kur kariai kruvinai numalšino demokratijos šalininkų protestus 1989 metais, iš dalies tikriausiai nulėmė daugumos Vakarų šalių lyderių sprendimą nevykti į Pekiną.

V.Putinui tribūnoje buvo suteikta vieta šalia Xi Jinpingo ir buvusių Kinijos lyderių, tarp kurių buvo Jiang Zeminis ir Hu Jintao.

Paradą taip pat stebėjo Kazachstano ir Venesuelos lyderiai, Sudano prezidentas Omaras al Bashiras, kuriam yra iškėlęs kaltinimus Tarptautinis baudžiamasis teismas, ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka, atsivežęs vieną iš savo sūnų.

Iškilmėse taip pat dalyvavo Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye, kurios šalis buvo kolonizuota Japonijos, Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma, kurio šalis kartu su Kinija priklauso didžiųjų kylančių ekonomikų blokui BRICS, ir korėjietis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.

Kinija mobilizavo šimtus tūkstančių Pekino piliečių ir uždarė daug gatvių visame mieste bei sostinės oro uostus.

Kinija mobilizavo šimtus tūkstančių Pekino piliečių ir uždarė daug gatvių visame mieste bei sostinės oro uostus.

Darbą taip pat pristabdė smarkiai teršiančios gamyklos; buvo apribotas automobilių eismas, kad dangus virš Pekino išliktų giedras.

Komunistų partija nacionalizmą naudoja kaip itin svarbią priemonę legitimizuoti savo valdymui, o Kinijos valstybinė žiniasklaida pastaruoju metu skelbė daug straipsnių apie karo metų japonų žiaurumus. Tuo tarpu televizijoje buvo nuolat rodomos karo dramos.

Propagandos kampanija taip pat sutelkė dėmesį į „visos Kinijos liaudies“ pasipriešinimą japonų okupantams, neakcentuodama Komunistų partijos priešpriešos su tuometėmis generolo Chiang Kai-shek nacionalistinėmis pajėgomis, kurios buvo nugalėtos vėliau prasidėjusiame pilietiniame kare ir pabėgo į Taivaną.

Pastaruoju metu Pekinas didelius karinius paradus rengdavo tik kartą per dešimtmetį, minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines spalio 1 dieną.

Tačiau šįkart buvo pasirinkta rugsėjo 2-oji, kai Japonija 1945 metais oficialiai pasidavė, pasirašiusi kapituliacijos aktą JAV šarvuotlaivyje „USS Missouri“ Tokijo įlankoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius