-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Kinija didina savo karinį biudžetą iškart net dešimtadaliu

Kinijos parlamente vyksiančio Nacionalinio Liaudies Kongreso dalyvė Fu Ying patvirtino, kad kol kas ne visai tiksliais apskaičiavimais Kinija pasirengusi didinti savo gynybos išlaidas beveik dešimtdaliu, skelbia bbc.co.uk.
Kinijos Liaudies Išlaisvinimo armija.
Kinijos Liaudies Išlaisvinimo armija. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kinija jau kelis metus didina savo karinį biudžetą ir šiuo metu pagal karinę galią atsilieka tik nuo JAV. Praėjusiais metais Kinija savo gynybos biudžetą padidino 12,2 proc. – iki 130 mlrd. dolerių. Palyginimui: JAV lyderis Barackas Obama 2016 metais iš biudžeto gynybai paprašė 585 mlrd. dolerių.

Skelbiama, kad šios papildomos lėšos Kinijoje bus leidžiamos Liaudies išlaisvinimo armijos, didžiausios savo karių kiekiu, modernizavimui. Planuojama ne tik atnaujinti karinę infrastruktūrą, bet ir įsigyti naujų povandeninių laivų bei naikintuvų.

Toks Kinijos ginklavimasis kelia ypač didelį nerimą kaimyninėms valstybėms, vis labiau jaučiančioms augančią karinę galią. Pastaraisiais metais Kinija vis dažniau įsivelia į aršias diskusijas dėl teritorijų su Japonija bei Pietryčių Azijos valstybėmis.

Į tokį Kinijos ginklavimąsi jau sureagavo karinius biudžetus padidinusios Japonija ir Indija, o JAV pareigūnai įtaria, kad realusis Kinijos karinis biudžetas gali būti žymiai didesnis.

Fu Ying teigimu, „Kinija neužmiršo istorijos pamokų“. „Mūsų valstybė siekia modernizacijos, tad neišvengiama, kad modernizuojama ir valstybės gynyba. Tai reikalauja didesnio ir griežtai augančio finansavimo“, – aiškino Kinijos politikė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kariai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kariai

Be to, Pekinas ketina surengti didelio masto karinį paradą, kuris bus skirtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventei.

Jame dalyvaus tūkstančiai sausumos, jūros ir oro karinių dalinių atstovų. Kinijos žiniasklaida atvirai skelbia, kad šis karinis paradas, kuriame apsilankyti žada ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, ir didėjantis finansavimas turėtų gąsdinti istorinę priešininkę – Japoniją.

„Tai nėra toks vaizdas, kurį regiono žmonės norėtų matyti Pekine. Aš manau, kad daugelis japonų šiuo metu jaučia augantį nerimą, kad Kinija darosi itin priešiška valstybe. Tokie paradai tai tik patvirtina“, – tikino dvišalius šių valstybių santykius studijuojanti politologė Sheila Smith.

Kinijos užsienio reikalų ministro atstovas Hua Chunyingas tikino, kad toks Antrojo pasaulinio karo pabaigos paminėjimas leis „visiems geros valios žmonėms suprasti taikos svarbą, privers dirbti kartu ir primins Antrojo pasaulinio karo baisumus, kurie niekada neturėtų pasikartoti“.

Tiesa, tokį pasyviai agresyvų Kinijos toną girdinčios kaimynės vis garsiau kalba apie galimas šios valstybės intencijas dominuoti ne tik ekonominėje, bet ir karinėje regiono erdvėje, primetant savo valią ir agresyviai keršijant už istorines skriaudas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius