Kinija pradėjo statyti ilgiausią pasaulyje jūrinį tiltą

Šiame intensyvios pramonės regione pagaminama beveik trečdalis Kinijos eksportuojamų prekių. Tačiau eksporto ir paslaugų ašimi tapusi PUD verčiama persitvarkyti, nes pastaroji finansų krizė atskleidė didelių šios ekonominės zonos trūkumų, o daugelis žemo technologinio lygio įmonių buvo priverstos užsidaryti.

Guangdongo provincijoje, ypač PUD ekonominei zonai priklausančiose jos apskrityse, labai sumažėjo laisvų žemės plotų, o likusieji smarkiai pabrango. Tikimasi, kad iš viso 50 kilometrų ilgio tiltas padės pakelti ekonomiką palyginti mažiau išsivysčiusiose Guangdongo vakarinėse apskrityse.

Šio tilto 35 kilometrų ruožas eis virš vandens, todėl jis taps ilgiausiu pasaulyje jūriniu tiltu.
Tikimasi, kad naujojo tilto statyba bus baigta 2015-2016 metais, o jos prognozuojami kaštai gali siekti 73 mlrd. juanių (25,2 mlrd. litų).

Tačiau Honkongas tikisi, kad šis tiltas per pirmuosius 20 eksploatavimo metų padės gauti 45 mlrd. Honkongo dolerių (13,6 mlrd. litų) ekonominę naudą.

Pekino aukščiausioji ekonominio planavimo agentūra šių metų sausį pristatė šio regiono ekonomikos vystymo planą. Pasak jos, PUD ekonominė zona, apimanti Honkongą ir Kinijos lošimų industrijos sostinę Makao, iki 2020 metų turėtų tapti viena iš pagrindinių pasaulio ekonomikos ašių. Tačiau toje studijoje kritikuojamas nepakankamas šio regiono konkurencingumas ir žemas inovacijų lygis.

Tilto statybai priešinosi žaliųjų organizacijos, tokios kaip Pasaulinis gamtos fondas "World Wide Fund for Nature, WWF). Jos argumentuoja, kad šis projektas gali padaryti didelę žalą jūrinėms ekosistemoms ir sukelti pavojų retiems Ramiojo vandenyno kuprotiesiems delfinams, gyvenantiems Perlų upės žiotyse.