Politikos apžvalgininkai teigia, kad egzistuoja keturios priežastys kodėl Kinijos ir Rusijos santykiai ir toliau gerės.
Pirmoji priežastis yra susijusi su energetika. Trumpuoju laikotarpiu, dėl vykstančio karo Ukrainoje, gali būti sutrikdytas rusiškų dujų tiekimas Europos šalims. Be to, ilguoju laikotarpiu Europos šalys norės kuo greičiau sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri yra laikoma nepatikima šalimi.
Rusija supranta, jog aljansas su Kinija nebūtų lygiavertis ir Maskva jame atliktų silpnesniojo partnerio vaidmenį. Su tokiu vaidmeniu Kremlius tikrai nesusitaikytų.
Tuo tarpu Kinija turi didžiulį energetinių resursų poreikį, kuris vis auga. Pekinas siekia užsitikrinti kuo ilgesnį ir stabilesnį naftos ir dujų tiekimą ir teikia pirmenybę Rusijai, o ne Persijos įlankos šalims, kurios laikomos labiau politiškai pažeidžiamomis.
Dvišalę Pekino ir Maskvos draugystę stiprina ir bendradarbiavimas gynybos srityje. Ilgą laiką Rusijai Kinija buvo svarbi ginklų realizavimo rinka. Be to, neseniai Kremlius nusprendė parduoti Kinijai raketas „S – 400”.
Ankščiau Maskva savo ginklų eksportą į Kiniją ribojo, nes Pekiną laikė geopolitiniu konkurentu Azijoje. Vis dėlto, panašu, kad šių raketų pardavimas gali būti laikomas lūžio tašku dvišaliuose santykiuose. Jis parodė, jog Rusija vis mažiau bijo galimos konfrontacijos su Kinija.
Glaudesnės Rusijos ir Kinijos draugystės šalininkai džiaugėsi, kad Pekinas nepasmerkė Krymo okupacijos. Dažniausiai Kinija labai jautriai reaguoja į bet kokius valstybinių sienų pojyčius. Pavyzdžiui, Pekinas nepritarė Kosovo nepriklausomybei, kadangi pačios Kinijos viduje egzistuoja nemažai separatistinių judėjimų.
Maskva ir Pekinas siekia išlaikyti savo nedemokratiškus režimus ir mano, kad autoritarizmas yra tinkama valdymo forma, norint išlaikyti stabilumą šalies viduje. Tiek Kinija, tiek Rusija mano, kad vakarietiško stiliaus demokratija nėra universali valdymo forma ir abiejų šalių valdžios aktyviai kovoja prieš politikos liberalizaciją.
Ar šie faktoriai reiškia, kad galimas Pekino ir Maskvos aljansas būtų stiprus? Ekspertai tuo abejoja. Abiejų šalių interesai dažnai kertasi. Tai akivaizdžiai matosi Vidurio Azijoje.
Kinija neseniai pasirašė dujotiekio tiesimo projektą su Turkmėnija ir turi saugumo ir ekonomikos interesus regione, kurie greitu metu pradės konkuruoti su Maskvos planais.
Pekinas supranta, kad draugystė su JAV, Europos ir Azijos šalimis yra daug naudingesnė siekiant šalies ekonominės plėtros.
Be to, Kinija yra suinteresuota iš Rusijos pirkti tik žaliavas, o ne pagamintus produktus. Dėl šios priežasties Rusijos pramonė negaus itin didelės naudos iš glaudesnių santykių su Pekinu. Atvirkščiai, Rusijos gamintojai baiminasi pigesnių ir aukštesnės kokybės kiniškų prekių konkurencijos.
Be to, Kinija siekia dominuoti Ramiojo vandenyno regione, o šiam tikslui pasiekti Rusija negali itin daug pagelbėti. Pekinas supranta, kad draugystė su JAV, Europos ir Azijos šalimis yra daug naudingesnė siekiant šalies ekonominės plėtros.
Kremlius taip pat suvokia, kad glaudi draugystė su Kinija tikrai negali būti alternatyva Vakarams. Vis dėlto, Maskva dažnai derybose ištraukia Kinijos kortą, norėdama įtikinti Vakarus, jog ji neva visada gali atsigręžti į Pekiną.
Rusija supranta, jog aljansas su Kinija nebūtų lygiavertis ir Maskva jame atliktų silpnesniojo partnerio vaidmenį. Su tokiu vaidmeniu Kremlius tikrai nesusitaikytų.
