Ypač svarbus šis klausimas įvykių Kaukaze šių metų rugpjūtį kontekste: ar NATO turėtų paskubinti Gruzijos ir Ukrainos narystės organizacijoje procesą? Daugelis Vakarų valstybių apžvalgininkų ir politikų mano, kad taip, turėtų. Tačiau esantys Maskvoje nebaigia stebėtis, kad tokios pozicijos besilaikantieji nesuvokia potencialių šio žingsnio pasekmių.
Šią savaitę BBC žurnalistas apsilankė Krymo mieste prie Juodosios jūros – Sevastopolyje. Anot jo, miestas yra viena žaviausių vietų pasaulyje. Kadaise milžiniški neoklasikinės architektūros pastatai išmėtyti ant kalnų, supančių vieną gražiausių natūralių uostų Europoje.
Kaip rašo R.Wingfieldas-Hayesas, nesudėtinga suprasti, kodėl rusai pasirinko šią vietą savo galingo karinio jūrų laivyno statymui.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Sevastopolis liko Ukrainos dalimi. Rusijos susitarimo su Ukraina dėl karinio jūrų laivyno bazės minėtoje teritorijoje galiojimas baigsis 2017 metais. Pasak Ukrainos vadovo Viktoro Juščenkos, susitarimui pasibaigus, karinis laivynas „privalės palikti“. Savo ruožtu rusai net neketina pasitraukti iš Juodosios jūros.
„Mes pastatėme šią vietą prieš daugiau nei 200 metų“, – piestu stojasi admirolas Andrejus Baranovas.
Karinio jūrų laivyno bažnyčioje, stūksančioje aukštai ant kalno ir žvelgiančioje į uostą, BBC žurnalistas susitiko su dvasininku Igoriu, kuris buvo tikras Rusijos ortodoksų kunigo atvaizdas. Tik prakalbus apie Ukrainos narystę NATO, dvasininkas akimirksniu patapo Rusijos nacionalistu.
„Vakarai bando pavergti Rusiją. Rusija gali ilgai būti kantri, bet trūkus kantrybei ji pasinaudos savo mirtinu baudžiamuoju kalaviju. Rusija jau parodė, ką gali padaryti, Gruzijoje. Todėl Vakarams nederėtų provokuoti Rusijos ir čia“, – kalbėjo dvasininkas.
Daugelio rusų įsitikinimu, NATO yra antagonistinė Rusijos atžvilgiu. Daugiau nei 90 proc. Sevastopolio gyventojų yra etniniai rusai. Ir jie griežtai priešinasi Ukrainos siekiui tapti transatlantinės struktūros dalimi.
„Mes renkamės Rusiją“
Sevastopolio lauko kavinėje sėdintį žurnalistą nemaloniai nustebino įkyrus ir ilgas automobilių signalų garsas. Staiga pro jį pralėkė automobilių kolona. Pro visų jų langus buvo iškištos didžiulės Rusijos vėliavos. Daugelio kitų vairuotojų šis spektaklis ne tik kad nesunervino, bet ir paskatino prisijungti prie masinės beprotybės. Palydą organizavo grupė „Mes renkamės Rusiją“.
„Ukrainos nacionalistai Kijeve bando išstumti iš ten rusus“, – sakė grupės lyderis Genadijus Basovas. Ir pridūrė, kad „jeigu tai tęsis, neturėsime kito pasirinkimo kaip tik ginti save bet kokiomis priemonėmis“.
Žurnalistui pasiteiravus, ar „bet kokios priemonės“ apimtų ir ginklus, G.Basovas pakartojo: apimtų „bet kokias priemones“. Tai atrodo kaip tušti grasinimai. Tačiau nėra abejonių, kad Ukrainos rusų mažuma yra ne mažiau pasiryžus nei Maskva sustabdyti NATO plėtrą į Rytus.
