Sveikatos apsaugos reformai artėjant prie finišo linijos konservatoriai vis garsiau aimanuoja ir žvangina ginklais. Net ramesni jų niūriai perspėja, kad Baracko Obamos sveikatos apsauga pavers Ameriką europietiška socialdemokratija. O juk visi žino, kad Europa prarado visą savo ekonominį dinamiškumą.
Tai tiesa. Europa išgyvena savus ekonominius sunkumus, o kas jų neturi? Tačiau tai, kas nuolat kartojama – apie stagnuojančią ekonomiką, kurioje dideli mokesčiai ir dosnios socialinės išmokos pakerta iniciatyvumą, stabdo augimą ir inovacijas, – labai mažai atitinka stebėtinai pozityvius faktus. Tikroji Europos pamoka iš tikrųjų visiškai kita, nei teigia konservatoriai: Europa yra ekonominės sėkmės pavyzdys, o ta sėkmė įrodo, jog socialdemokratija veikia.
Skaičiai ir akys
Tiesą sakant, Europos ekonominė sėkmė akivaizdi ir be statistikos. Argi atvykus į Paryžių atrodo, kad aplink skurdas ir netvarka? Visuomet, kai reikia rinktis, kuo tikėti – statistika ar savo akimis, – reikia kliautis pastarosiomis.
Tačiau šiuo atveju ir skaičiai patvirtina tai, ką mato akys.
Teisybė, kad JAV ekonomika augo greičiau nei Europos. Nuo 1980 metų, kai mūsų politika aiškiai pasuko į dešinę, o Europos – ne, Amerikos bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniškai augo 3 proc. per metus. Tuo pat metu 15 senųjų Europos Sąjungos (ES) narių BVP augo tik 2,2 proc. per metus. Amerikos viršus!
O gal ir ne. Iš tikrųjų tai tik atspindi didesnį mūsų gyventojų augimą. Nuo 1980 metų grynasis BVP vienam žmogui, kuris tiesiogiai atsiliepia gyvenimo standartams, beveik vienodai kilo ir Amerikoje, ir 15 narių ES: 1,95 proc. čia ir 1,83 proc. ten.
O kaip technologijos? Praėjusio dešimtmečio pabaigoje galima buvo teigti, kad informacinių technologijų revoliucija lenkia Europą. Tačiau nuo to laiko Europa pasivijo. Plačiajuostis interneto ryšys beveik taip pat paplitęs Europoje kaip ir JAV, be to, daug greitesnis ir pigesnis.
O kaip dėl darbo vietų? Šioje srityje Amerika neabejotinai pirmauja: Europos nedarbo lygis visuomet žymiai aukštesnis nei JAV. Tačiau jei jums prieš akis iškyla milijonai darbingo amžiaus tinginių, sėdinčių „ant pašalpų“, pamąstykite iš naujo. 2008 metais 80 proc. suaugusiųjų nuo 25 iki 54 metų 15 narių ES turėjo darbą (Prancūzijoje tokių buvo 83 proc.). Tai maždaug tiek pat, kiek ir JAV.
Be to, europiečių darbas yra gana našus: jie dirba trumpiau, bet vienos darbo valandos našumas Prancūzijoje ir Vokietijoje artimas JAV lygiui.
Tai suderinama!
Europa, kaip ir JAV, mėgina įveikti finansų krizę. Didesnės Europos šalys, kaip ir kai kurios valstijos, balansuoja ant labai aštrių ašmenų. (Sakramentas yra Amerikos Atėnai, blogąja prasme.) Tačiau apžvelgiant ilgesnį laikotarpį matyti, kad Europos ekonomika veikia; ji auga; ji dinamiška, galiausiai tokia pati kaip mūsų.
Tad kodėl tokie įsivaizdavimai? Todėl, kad pagal JAV vyraujančią ekonomikos dogmą – kalbu apie daugelį demokratų ir iš esmės visus respublikonus – europietiško stiliaus socialdemokratija turi būti visiška katastrofa. Be to, žmonės linkę matyti tai, ką jie nori matyti.
Mokesčiai daugelyje Europos valstybių svyruoja nuo 36 iki 44 proc. BVP, JAV jie sudaro 28 proc. BVP. Socialinės išlaidos Europoje daug didesnės nei Amerikoje. Jei JAV politinėje diskusijoje dominuojančios politinės prielaidos, o ypač įsitikinimas, kad didesni, nors ir nežymiai, mokesčiai turtingiesiems ir parama prasčiau gyvenantiesiems visiškai atmuš norą dirbti, investuoti ir diegti naujoves, būtų teisingos, Europa būtų stagnuojanti, smunkanti ekonomika. Bet taip nėra.
Europa dažnai nurodoma kaip pavyzdys perspėjant, kas bus, jei padarysi ekonomiką ne tokią brutalią ir labiau rūpinsiesi piliečiais, kuriems tuo metu ne taip sekasi, – nužudysi ekonominę pažangą. Tačiau Europos patirtis iš tiesų rodo visai ką kita: socialinis teisingumas ir pažanga gali žengti koja kojon.
