EP rinkimuose euroskeptiškos politinės jėgos 751 vietą turinčioje Bendrijos asamblėjoje gavo apie 140 mandatų. Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage`as iškart po rinkimų džiaugėsi „pačiais įspūdingiausiais rezultatais britų politikoje per šimtmetį“. „Smogėme labai stipriai“, – pareiškė politikas.
Bene sėkmingiausiai iš visų ES euroskeptikų partijų EP rinkimai susiklostė Prancūzijos kraštutiniam dešiniajam Nacionaliniam frontui (25 proc. balsų) bei Jungtinės Karalystės antiimigracinei Nepriklausomybės partijai (27 proc.).
K. Maniokas sutinka, kad euroskeptiškos partijos šią kadenciją EP bus daug stipresnės nei buvo, tačiau atkreipia dėmesį, kad jos taip sėkmingai pasirodė ne visose ES šalyse.
Visur kitur tos euroskeptiškos partijos pasirodė netgi prasčiau nei buvo prognozuota, tad tikrai jokių netikėtumų nėra
„Prancūzija ir D. Britanija – dvi šalys, kuriose euroskeptikai laimėjo rinkimus, bet tai buvo prognozuota ir nėra joks netikėtumas. Visur kitur tos euroskeptiškos partijos pasirodė netgi prasčiau nei buvo prognozuota, tad tikrai jokių netikėtumų nėra“, – teigia LRT.lt pašnekovas.
Kaip rašo leidinys „The Economist“, proeuropiečiai gali džiaugtis, kad euroskeptikai yra susiskirstę į politinės kairės ir dešinės stovyklas.
„Net dešinieji yra susiskaldę į eurokritiškus Europos konservatorius ir reformistus, kuriems vadovauja Britanijos toriai, į prieš ES nusistačiusią frakciją „Laisvės ir demokratijos Europa“, vedamą UKIP, ir į dar radikalesnį kraštutinės dešinės aljansą, kurio lyderė – Marine Le Pen iš Prancūzijos Nacionalinio fronto. Pažiūrėsime, ar visiems trims pavyks suformuoti parlamentines frakcijas (frakcijai sudaryti reikia mažiausiai 25 europarlamentarų iš septynių šalių)“, – rašo leidinys „The Economist“.
Kaip teigia politologas Laurynas Kasčiūnas, UKIP lyderis N. Farage`as yra aiškiai pasakęs, kad nenori dirbti su Nacionaliniu frontu. „Nacionalinis frontas jiems yra nacionalradikali politika. Jis laiko ją radikalesne už save ir su ja nenori dirbti. Tai labai svarbu, kad dviejų pagrindinių šalių partijos nesusės prie vieno stalo“, – aiškina L. Kasčiūnas.
„Tikrai dauguma euroskeptiškų partijų yra gana skirtingų pažiūrų. Jas iš esmės sieja neigiamas požiūris į ES. Pozityvios bendradarbiavimo bazės jie neturi arba turi nedaug bendrų taškų – galbūt juos sieja antiimigracinė politika, galbūt neigiamas požiūris į laisvą prekybą, suvereniteto klausimai. Bet tai partijos, kurias daugiausia jungia neigimas, o ne teigimas. Susitarti dėl pozityvios programos joms būtų sunku, pagaliau – tai nėra jų tikslas. Jų tikslas bus trikdyti pozityvių sprendimų priėmimą EP“, – LRT.lt kalbėjo K. Maniokas.
Be to, Europos Parlamente ir toliau dominuos tradicinės, proeuropietišką kryptį palaikančios partijos: Europos liaudies partija, Progresyvus socialistų ir demokratų aljansas, liberalai.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso netgi paragino proeuropines politines jėgas susivienyti. Pasak K. Manioko, susivienijus prieš marginalines partijas darbas ir sprendimų priėmimas gali būti net efektyvesnis.
„Bet kuriuo atveju aišku, kad bent jau dalyje ES šalių rinkėjai yra nepatenkinti. Tas nepasitenkinimas yra negatyvus: kažkas yra blogai, bet sprendimų tos partijos iš esmės nesiūlo. [...] Akivaizdu, kad judėjimas tolyn Europos integracijos linkme faktiškai yra neįmanomas. Matyt, pastangos bus koncentruoti ES veiklą ten, kur galima duoti pridėtinę vertę“, – svarsto K. Maniokas.
Tuo metu Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, jog patys „Europos lyderiai nelabai žino, kur jie juda toliau, todėl euroskepticizmas net reikalingas kaip filtras“.
„Pašnekėti apie žmogaus teises, laisves, Europą be karo visi mokame, bet atsakyti, kur yra Europos integracijos projekto finalinė stadija, pajėgūs ne visi. Pavyzdžiui, kalbėjimas apie federaciją, mano manymu, visiškai tuščias tol, kol nėra Europos politinės bendruomenės, nėra Europos tautos“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Kasčiūnas.
Krikščionių demokratų Europos liaudies partija iš 751 vietos Europos Parlamente turėtų turėti 213 kėdžių, Socialistų ir demokratų aljansas – 190, liberalai – 64, žalieji – 53.
