Ekspertai teigia, kad Rusija ėmė elgtis kaip Šaltojo karo metais. Kai jos naikintuvai pažeidė Švedijos oro erdvę, buvęs švedų užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas savo tinklaraštyje parašė, kad tai buvo rimčiausias oro erdvės pažeidimas, kokį jam yra tekę matyti per visus aštuonerius darbo ministerijoje metus.
Praėjusiais metais Rusija surengė pratybas, kurių metu simuliavo branduolinę ataką prieš Švediją
Provokacijos Baltijos jūroje – ne vienintelis keistas Rusijos elgesys. Praėjusiais metais Rusija surengė pratybas, kurių metu simuliavo branduolinę ataką prieš Švediją. Be to, Rusijos naikintuvai nuolat demonstruoja savo turimus ginklus – artėdami prie Švedijos lėktuvų jie pasiverčia, taip juos parodydami.
Galimai prie Švedijos krantų sugedusio šnipinėjusio laivo paieškos tik dar labiau sustipriną jausmą, kad Europa grįžo nuolatinės priešpriešos su Rusija laikus. Ar gali būti, kad jau prasidėjęs Antrasis Šaltasis karas? Ir ką tai reiškia tokiai valstybei kaip Švedija?
Kodėl Rusija rengia provokacijas?
Nacionalinės gynybos koledžo Stokholme dėstytojas Tomas Riesas „Vice News“ sakė, kad yra kelios versijos, kodėl Kremlius taip elgiasi. „Vienas svarbus dalykas – Rusija turi dešimties metų planą, kaip sustiprinti savo karines pajėgas. Jie stipriai didina karinį biudžetą, todėl Rusijos pajėgų Baltijos jūroje ir prie jos žymiai padaugėjo“, – teigė jis.
„Tačiau pagrindinė priežastis – Rusija siunčia žinią likusiam pasauliui teigdama, kad „senajai“ Europai atėjo galas. Turiu omenyje, kad NATO ir Europos Sąjunga diktuoja sąlygas viskam. ES aiškinimai apie demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms Rusijos nedomina – ji nebenori taikstytis su jos pamokymais. Vladimiras Putinas nori pabrėžti, kad ši era jau pasibaigė, ir svarbu suvokti, kad Rusija yra stipri, o jos reikalavimus likęs pasaulis turi gerbti“, – aiškino dėstytojas.
Jo manymu, ypatingai Švedija ir Suomija Rusiją erzina savo suartėjimu su NATO, todėl Kremlius siunčia signalą, kad šioms šalims gali tai baigtis bloguoju. T.Riesas pažymėjo, kad praėjusiais metais rusai simuliavo Švedijos ataką tuo pat metu, kai Švedijoje vyko NATO karinės operacijos.
Ypatingai Švedija ir Suomija Rusiją erzina savo suartėjimu su NATO, todėl Kremlius siunčia signalą, kad šioms šalims gali tai baigtis bloguoju
Ekspertas neatmeta galimybės, kad rusai provokuodami nori patikrinti Švedijos kariuomenės pasirengimą. „Jie naudoja klasikines taktikas, kurios būdavo naudojamos Šaltojo karo metais – kai priskrendama visai prie pat sienos tam, kad patikrinti, kokią žvalgybos sistemą turi Švedija, ir kaip greitai jos kariuomenė galėtų sureaguoti.
T.Riesas atsargiai brėžia paraleles su Šaltuoju karu – situacija dabar yra visiškai kitokia. „Tačiau vienas yra labai panašus – Rusija grįžta prie savo seno požiūrio Europos saugumo klausimu. Ji vėl tampa nepriklausomu žaidėju, kurio interesai skiriasi nuo likusio pasaulio – kaip ir matome iš besitęsiančio karo Ukrainoje. Taigi, mes grįžtame į Europą, kur įtampa tarp Rusijos ir likusios Europos nuolat didėja, o Rusija taip pat nuolat augina savo karinius raumenis“, – teigė jis.
Ne pavieniai incidentai, o ilgalaikė strategija
Dėstytojo nuomone, tai, kad Rusija pažeidinėja Švedijos oro erdvę, yra labai rimta problema. „Tai reiškia, kad jie pažeidinėja Švedijos teritorinį vientisumą“, – įsitikinęs jis. Tačiau oro erdvės pažeidimai yra viena, o branduolinės atakos prieš kitą valstybę simuliavimas – visai kas kita. „Aš tai traktuoju kaip labai rimtą ir nežmoniškai priešišką žingsnį“, – teigė T.Riesas.
Rusija dar nuo Šaltojo karo laikų žvelgia į Švediją kaip į užsimaskavusį priešą, kuris nedelsiant stotų NATO pusėn, jeigu kiltų didelis karas Europoje, mano dėstytojas. Dar daugiau žibalo į ugnį įpylė buvęs ministras C.Bildtas, kuris nevengė įvairiais aspektais griežtai kritikuoti Kremliaus.
Tikėtina, kad viena iš Baltijos šalių gali būti kita Rusijos kelyje. Tai gali sukelti krizę Europos Šiaurėje, į kurią įsitrauktų ir Švedija
T.Rieso manymu, Europai būtina nedelsiant suvokti, kad šios provokacijos Baltijos jūroje – ne pavieniai incidentai, o ilgalaikės karinės strategijos, kuria siekiama pakeisti jėgų balansą Europoje, dalis. Blogiausia, kad Europa yra beveik nusiginklavusi – pastaraisiais metais vis mažiau dėmesio būdavo skiriama gynybai, tad atsirado daugiau galimybių Rusijai spausti Europos šalis.
Paklaustas, ar Rusija gali ryžtis iš tikrųjų pulti Švediją, T.Riesas sakė nenorįs spekuliuoti šiuo klausimu. Jis tik pažymėjo, kad labiausiai pažeidžiama yra Gotlando sala, tačiau net ir ten karinė ataka vargiai tikėtina. „Kas tikėtina – viena iš Baltijos šalių gali būti kita Rusijos kelyje. Tai gali sukelti krizę Europos Šiaurėje, į kurią įsitrauktų ir Švedija“, – teigė ekspertas.
Jis pabrėžė, kad ne tik paprastiems Švedijos žmonėms trūksta supratimo, kas yra karas, ir kaip reikia elgtis jo metu – naujoji Švedijos politikų karta turi labai mažai patirties šiais klausimais. „Vienas dalykas aiškus – jeigu neturi stiprios karinės gynybos, esi labai pažeidžiamas. Ir jeigu jie norės ką nors mums padaryti, mums kils labai didelis pavojus“, – tvirtino T.Riesas.
