Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokie pokyčiai laukia aviacijos po Malaizijos lėktuvo katastrofos?

Lėktuvas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Lėktuvas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) paskelbė ataskaitą, kuri turėtų būti laikoma gana teigiama statistikos atžvilgiu. 2013 metais per komercinius skrydžius žuvo 210 žmonių. Nors kiekviena mirtis yra tragedija, tai – beveik 50 proc. mažiau nei 2012-aisiais, kuriais žuvo 414 žmonių, rašo „The Wire“.

2013-aisiais iš viso skrido apie 3 milijardai žmonių, iš viso buvo 36,4 mln. skrydžių. Atrodo, kad statistiškai skrydžiai lėktuvu yra pakankamai saugūs (automobilių avarijose kasmet žūva 1,3 mln. žmonių), visas pasaulis jau tris savaites seka pradingusio „Malaysia Airlines“ lėktuvo paslaptį. Net geriausi aviacijos ekspertai vis dar nesugeba paaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko skrydžiui MH370.

Tyrėjai paskelbė, kad „Boeing 777“ sudužo Indijos vandenyno pietuose praėjus maždaug 6 valandoms nuo pakilimo, bet atsakymų į klausimus „kaip?“ ir „kodėl?“ tebeieškoma. Kol kas nerasta ir daiktinių įrodymų, kad lėktuvas nukrito į vandenyną.

„The Daily Beast“ rašo, kad dar nė viena nelaimė aviacijos istorijoje taip neišgąsdino žmonių visame pasaulyje. Anot žurnalisto Clive'o Irvingo, tragedija ištiko tuo metu, kai atrodė, kad aviacijos industrijai nėra ribų. Pasaulinės kelionės lėktuvu nuosekliai auga vidutiniškai 5-6 procentais kasmet – net ir finansų krizės metu. Sparčiai kyla skrydžių paklausa tokiose vietose kaip Kinija ir pietryčių Azija, kur staigiai praturtėję žmonės nori kuo daugiau keliauti į tolimas šalis. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2030-ųjų Azijos Ramiojo vandenyno regionas aplenks Šiaurės Ameriką ir Europą bei taps didžiausia aviacijos rinka – skrydžiai jame sudarys 32 proc. visų skrydžių pasaulyje.

IATA vadovas Tony Tyleris sakė, kad pasaulyje, kuriame, atrodo, sekamas kiekvienas mūsų žingsnis, atrodo neįtikima, kad lėktuvas galėtų paprasčiausiai dingti

Tačiau paslaptinga Malaizijos orlaivio katastrofa gali sukrėsti klientų pasitikėjimą skrydžiais lėktuvu, kuris kasmet augo. Net jei ir nėra aišku, ar kokios nors priemonės būtų galėjusios užkirsti kelią nelaimei.

IATA taip pat paskelbė iki metų pabaigos pateiksianti pasiūlymus, kaip tobulinti orlaivių sekimą danguje.

IATA vadovas Tony Tyleris sakė, kad pasaulyje, kuriame, atrodo, sekamas kiekvienas mūsų žingsnis, atrodo neįtikima, kad lėktuvas galėtų paprasčiausiai dingti. „Nelaimingi atsitikimai yra reti, tačiau MH370 paieškos yra priminimas, kad niekada negalime būti tikri dėl saugumo“, – teigė jis.

„The Wire“ išskiria keturias sritis, kurias turės pakeisti „Malaysia Airlines“ lėktuvo nelaimė.

Juodosios dėžės turi keistis

Praėjusią savaitę JAV nacionalinės transporto saugumo tarybos tyrimų ir inžinerijos padalinio direktorius Joe Kolly atskleidė, kad yra analizuojamos galimybės naudoti skrydžių duomenų registratorius, kurie duomenis kauptų ne tik juodojoje dėžėje, tačiau juos iškart ir išsiųstų. Naudojant tokius registratorius nebūtų būtina po aviakatastrofos surasti juodąją dėžę tam, kad būtų išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių įvyko nelaimė. 

Pasak J.Kolly, darbo grupės dabar tariasi, kokia informacija būtų siunčiama, kiek tai kainuotų ir kas galėtų sutrikdyti duomenų perdavimui.

Jeigu kiekvienas lėktuvas kiekvienos skrydžio fazės metu transliuos visą informaciją, ar bus įmanoma šią informaciją apdoroti?

CNN rašo, kad Kanados kompanija „Flyht Aerospace Solutions“ jau turi prietaisus, kurie leistų visuomet tiksliai žinoti, kur yra lėktuvas, ir kas vyksta skrydžio metu. Anot kompanijos direktoriaus Richardo Haveno, sistema siųstų naujienas kas 10 minučių. Ji taip pat galėtų būti užprogramuota taip, kad kai nutinka kas nors neįprasto (pavyzdžiui, pasikeičia numatyta skrydžio kryptis), informacija būtų siunčiama nenutrūkstamu srautu.

Tačiau tokia technologija yra brangi. Vieno prietaiso įrengimas lėktuve kainuotų apie 100 tūkst. JAV dolerių. Nors „Flyht Aerospace Solutions“ teigia, kad ilgainiui ši paslauga sutaupytų pinigų. 

Yra įmonių, kurios panašius prietaisus siūlo už mažesnę kainą, tačiau iki tokių planų realizavimo vis tiek dar reikia laiko. Jeigu kiekvienas lėktuvas kiekvienos skrydžio fazės metu transliuos visą informaciją, ar bus įmanoma šią informaciją apdoroti?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Moteris rodo pradingusio lėktuvo keleivio vairuotojo pažymėjimą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Moteris rodo pradingusio lėktuvo keleivio vairuotojo pažymėjimą

Keleivių patikra turi griežtėti

Vienos pirmųjų paskelbtų detalių apie skrydžio MH370 keleivius – keli jų naudojosi pavogtais asmens dokumentais. Nors vėliau pasirodė, kad jie – ne teroristai, o tiesiog migrantai, bandantys ieškoti prieglobsčio Europoje, pats faktas, kad jie galėjo patekti į lėktuvą su ne savo dokumentais, kelia didelį nerimą. „The Wall Street Journal“ rašo, kad šiuo atveju atsakomybė krenta ant vyriausybių. Svarbu atsiminti, kad oro linijos – ne pasienio apsauga ir ne policija. 

Malaizijos pareigūnai jau paskelbė, kad tirs saugumo procedūras savo šalies oro uostuose. Jie aiškina, kad kasdien netikrina 40,2 mln. įrašų turinčioje Interpolo bazėje asmens dokumentų, nes ji labai lėtai veikia naudojantis Malaizijos sistema. Interpolas atsakė, kad jų technologijos yra naujos, todėl Malaizija pati turi spręsti savo sistemų problemas. 

Malaizija aiškina, kad kasdien netikrina 40,2 mln. įrašų turinčioje Interpolo bazėje asmens dokumentų, nes ji labai lėtai veikia naudojantis Malaizijos sistema

Lėktuvų sistemos privalo būti atnaujinamos

„The Washington Post“ po Malaizijos lėktuvo nelaimės rašė, kad jeigu šiame lėktuve būtų buvę įdiegti į palydovus informaciją siunčiančios sistemos atnaujinimai vos už 10 JAV dolerių, orlaivio paieška būtų žymiai paprastesnė. Po atnaujinimų informacija iš lėktuvo būtų buvus siunčiama net ir nutrūkus orlaivio ryšiui su žeme. „Swift“ sistema tuomet būtų siuntusi informaciją apie lėktuvo variklio darbą, degalų suvartojimą, greitį, kryptį. Didžiosios oro linijų kompanijos dažnai sutinka mokėti dar daugiau už technologiją, kuri leidžia siųsti informaciją ir variklio gamintojui (MH370 atveju – „Rolls Royce“).

„Malaysia Airlines“ tuomet išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad „Swift“ sistema niekada nebuvo privaloma, o visuose jos lėktuvuose yra įdiegta „Aero H Satcom“ sistema. Jos esą pakanka, kad būtų atitikti visi reikalavimai ne tik Malaizijoje, bet ir tarptautiniuose skrydžiuose.

Oro linijos taip pat aiškino, kad „The Washington Post“ teiginiai esą už 10 JAV dolerių sistema būtų galėjusi siųsti informaciją net ir po ryšio nutrūkimo, yra netiesa. Tačiau viena aišku – paprasti sistemos atnaujinimai žymiai palengvintų pradingusio lėktuvo paieškas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ieškoma dingusio Malaizijos keleivinio lėktuvo „Boeing 777“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ieškoma dingusio Malaizijos keleivinio lėktuvo „Boeing 777“

Valstybės turi aktyviau dalintis informacija

Dingusio Malaizijos lėktuvo paieškas žymiai apsunkino ir tai, kaip valstybės dalinasi informacija apie jų sienas kertančius lėktuvus. Tailandas visą savaitę nesidalino palydovine informacija, nes esą niekas jų jos nepaprašė. Malaizija paviešino pokalbio su lėktuvu įrašą, kuriame paaiškėjo, kad paskutiniai pilotų žodžiai net nebuvo tokie, kuriuos Malaizijos pareigūnai skelbė anksčiau. Lėktuvo keleivių artimieji Kinijoje nuo pat pirmųjų valandų pagrįstai piktinasi Malaizijos vyriausybės informacijos pateikimu.

Kinija ir JAV – geopolitinės priešininkės, ir jos nenoriai dalinasi savo paslaptimis. Todėl jos itin neskuba atskleisti detalių apie savo galimybes fotografuoti Žemę iš kosmoso

„The Sydney Morning Herald“ rašo, kad valstybės turi savų priežasčių pernelyg neskubėti dalintis informacija. Prireikia laiko, kol būna išanalizuojamos iš kosmoso darytos nuotraukos. Be to, Kinija ir JAV – geopolitinės priešininkės, ir jos nenoriai dalinasi savo paslaptimis. Todėl jos itin neskuba atskleisti detalių apie savo galimybes fotografuoti Žemę iš kosmoso.

Tačiau norint ateityje išvengti tokių ilgų pradingusio orlaivio paieškų, komunikacija tarp valstybių privalo gerėti. Iš viso MH370 skrydyje buvo 15 valstybių piliečiai. Globalizacijos amžiuje aviakatastrofų metu šalys privalės glaudžiai bendradarbiauti, todėl reikia naujų nuostatų, kurios įpareigotų jas dalintis svarbia informacija, rašo „The Sydney Morning Herald“. Lėktuvo katastrofų metu reikia gelbėti gyvybes ir organizuoti paieškas, todėl informacijos greitis dažnai gali būti gyvybės ar mirties svarbos.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min