Derybomis, jei jos įvyks, bus pradėtas naujas etapas, prezidentui Juanui Manueliui Santosui bandant užbaigti daugiau kaip pusę amžiaus trunkantį ginkluotą konfliktą, nusinešusį daugiau kaip 260 tūkst. žmonių gyvybių.
J.M.Santosas, kuris šiemet pelnė Nobelio taikos premiją, jau pasirašė taikos susitarimą su didesne marksistų partizanų grupuote – Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis (FARC).
Tačiau rinkėjai per spalio 2-osios referendumą šį susitarimą atmetė, tad abiem derybų šalims teks viską pradėti nuo pradžių.
Ši nesėkmė sukėlė papildomų kliuvinių taikos procesui su ELN – labiau užsispyrusiu derybų partneriu.
ELN pažadėjo iki derybų Ekvadoro sostinėje Kite pradžios paleisti įkaitus, kaip pasielgė FARC prieš derybas Kuboje, prasidėjusias 2012 metais.
Tačiau praėjusią savaitę, kai vyriausybės vyriausiasis derybininkas paskelbė ultimatumą tai padaryti, ELN pasišiaušė.
Nuo to laiko nebuvo jokių naujienų apie jų įkaito ar įkaitų likimą.
Tai privertė suabejoti, ar derybos prasidės, nors ELN paskelbė, kad jos derybininkai vyksta į Kitą.
„Geros kelionės“, – trečiadienį per „Twitter“ jiems palinkėjo ELN ir nurodė, kad delegacijai vadovaus vadas Pablo Beltranas.
Derybos – jau penktas bandymas siekti taikos su ELN – turi prasidėti 17 val. (penktadienį 1 val. Lietuvos laiku).
Neaiški įkaitų padėtis
Kaip ir FARC, ELN susiformavo 1964 metais, ir yra kaltinama žmonių žudymu ir grobimu per kruviną ir painų pilietinį karą.
ELN tebelaiko mažiausiai vieną įkaitą – buvusį Kongreso narį Odiną Sanchezą.
Kolumbija „pagrįstai įsitikinusi“, kad ši partizanų grupuotė paleis O.Sanchezą, sakė vyriausybės vyriausiasis derybininkas Juanas Camilo Restrepo.
„Esame pagrįstai įsitikinę, nes būtent tokia dvasia ir pasitikėjimas skatina vyriausybę pradėti šį dialogą“, – trečiadienį per vakarinę žinių laidą sakė J.C.Restrepo.
Jei O.Sanchezas nebus paleistas, procesas „negalės prasidėti, nes ši vyriausybės sąlyga buvo labai aiški“, o Bogota nemato priežasčių, „kodėl jos nebūtų galima deramai įvykdyti“.
Katalikų Bažnyčios, atlikusios svarbų vaidmenį preliminariose derybose, šaltiniai sakė, kad sukilėliai taip pat laiko gydytoją Edgarą Torresą.
Vienas Bažnyčios atstovų antradienį nurodė, kad yra stengiamasi užtikrinti O.Sanchezo paleidimą.
„Viso protokolo laikomasi, darbai vyksta“, – sakė Kalio arkivyskupas Dario de Jesus Monsalve.
Tačiau Raudonasis Kryžius, paprastai prisidedantis prie įkaitų perdavimo Kolumbijoje, trečiadienį sakė, kad jokia tokio pobūdžio operacija nevyksta.
ELN sustiprėjusi
Kolumbijos „Externado“ universiteto analitikas Camilio Echandia sakė, kad ELN nenori sutikti su įkaitų paleidimu kaip derybų sąlyga.
„Tarp ELN ir FARC yra didelis skirtumas, – sakė jis AFP. – Šios derybos bus labai komplikuotos.“
Su ELN pajėgomis susiję incidentai pastaraisiais mėnesiais kėlė didelę įtampą.
Kolumbijos armija kaltino ELN dėl sekmadienį įvykdyto naftotiekio susprogdinimo netoli Venesuelos sienos. Aukų sprogimas nepareikalavo.
„Partizanų grupuotė ELN į derybas su vyriausybe atvyksta sustiprėjusi. Per pastaruosius trejus metus grupuotė suintensyvino išpuolius“, – sakoma šį mėnesį paskelbtoje privataus Kolumbijos tyrimų centro CERAC ataskaitoje.
Kolumbijos valdžia apskaičiavo, kad ELN šiuo metu turi maždaug 1,5 tūkst. narių. Armija sako, kad pastaraisiais mėnesiais šimtai jų dezertyravo arba buvo sučiupti.
Grupuotė veikia daugiausia teritorijose šalies šiaurėje ir vakaruose, nurodo CERAC.
Kaip ir FARC, ELN savo veiklą finansuoja daugiausia iš narkotikų kontrabandos ir žmonių grobimo dėl išpirkų.
Kolumbijos teritorinis ir ideologinis konfliktas yra įtraukęs įvairias partizanų ir sukarintas grupuotes, narkotikų gaujas ir vyriausybines pajėgas.
Dėl šio konflikto beveik 7 mln. žmonių turėjo palikti savo namus, nurodo Kolumbijos valdžia.
