Kopenhaga – bene draugiškiausias dviratininkams miestas. Jis davė vardą ir naujam – kopenhagizacijos – judėjimui, siekiančiam, kad didžiųjų pasaulio miestų gyventojai iškeistų automobilius į dviračius.
Beveik 40 proc. Kopenhagos gyventojų į darbą ar mokyklą važiuoja dviračiais, specialiai jiems skirtais, miestą apraizgiusiais dviratininkų takais. Daugelis miestiečių, nepaisydami sniego ar lietaus, nuo dviračių, kurių Kopenhagoje yra daugiau nei gyventojų, nenulipa visus metus. „Apie metro pagalvoju tik tada, kai iškritusio sniego sluoksnis siekia pusmetrį“, – sakė 24 metų studentė Louise Kristensen.
Nors Amsterdamas ir Pekinas taip pat garsėja dviratininkų skaičiumi, būtent Danijos sostinėje miestų plėtros planuotojai iš viso pasaulio ieško būdų, kaip priversti gyventojus rinktis dviratį. Būtent dėl to šis procesas gavo „kopenhagizacijos“ pavadinimą.
Kopenhagos savivaldybė per pastaruosius trejus metus investavo daugiau nei 250 mln. kronų (116 mln. litų) dviračių takams tiesti ir jų saugumui užtikrinti. Miesto valdžia išleido potvarkį, kad iškritus sniegui dviračių takai būtų nuvalomi greičiau nei automobilių. Šiandien tik maždaug trečdalis gyventojų į darbą ar mokslus važiuoja automobiliu, trečdalis naudojasi viešuoju transportu, o 37 proc. mina dviračių pedalus. Tikimasi, kad iki 2015 metų dviratininkų bus 50 procentų.
Maždaug 70–80 proc. į atmosferą patenkančių taršalų, kuriuos mokslininkai kaltina dėl visuotinio klimato atšilimo, išmeta automobiliai.
