Azija aplenkta: Europoje – jau per 100 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų

COVID-19 pandemijai plečiantis, patekimas į Europos Komisijos bei kitų Belgijos sostines įsikūrusių tarptautinių organizacijų įstaigas Briuselyje bus ribojamas taip pat ir žiniasklaidos atstovams, ketvirtadienio vakarą pranešė EK spaudos tarnybos vadovas Ericas Mameris.

„Nuo rytojaus atversime nauja skirsnį: mūsų dienos pranešimai spaudai bus visiškai audiovizualizuoti – internete. Tikslesnė informacija bus pateikta mūsų informaciniame biuletenyje rytoj ryte“, – sakė jis.

„Svarbiausia – jūsų ir mano kolegų sveikata ir saugumas“, – pridūrė E.Mameris.

Europos Sąjungos spaudos tarnyba anksčiau skelbė, kad jos spaudos konferencijų salė dėl koronaviruso pandemijos laikinai uždaroma, o nespėjusieji gauti akreditacijų į 2020 metais vyksiančius ES viršūnių susitikimus buvo paprašyti iki specialaus pranešimo neatvykti.

Be to, NATO spaudos tarnyba pranešė, kad dėl COVID-19 protrūkio aljanso būstinė „ir toliau imasi prevencinių priemonių, siekdama užtikrinti visų darbuotojų ir lankytojų gerovę bei saugumą“.

Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmąkart tradicinę metinę ataskaitą paskelbė vaizdo įrašu.

Čilės Kongresas ketvirtadienį sutiko iki spalio 25-osios atidėti referendumą dėl konstitucijos pataisų, kad šaliai pakaktų laiko suvaldyti koronaviruso epidemiją.

Senato pirmininkė Adriana Munoz sakė, kad pagrindinių partijų lyderiai pritarė būtinybei atidėti plebiscitą, laikomą esminiu žingsniu, turinčiu padėti užbaigti kelis mėnesius besitęsiančią socialinę krizę.

Tikimasi, kad šis sprendimas bus oficialiai paskelbtas prezidento Sebastiano Pineros įsaku. Anksčiau pats valstybės vadovas paprašė Kongreso apsvarstyti galimybę referendumą, turėjusį vykti balandžio 26 dieną, atidėti po rugsėjo.

Serbija nuo kovo 20 dienos 8 val. vietos laiku uždaro sienas, pranešė šalies prezidentas Aleksandras Vučičius.

„Uždaromi visi pasienio kontrolės punktai, išskyrus krovinių gabenimui“, – ketvirtadienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Serbijos prezidentas.

„Mes peržengėme 100 COVID-19 atvejų skaičių, 55 šia liga susirgusiųjų hospitalizuoti, iš jų šeši – sunkios būklės“, – pabrėžė jis.

Naujausiais duomenimis, patvirtintų COVID-19 atvejų Serbijoje per pastarąją parą padaugėjo 14 iki 103, tačiau mirčių nuo šios ligos šioje Balkanų valstybėje kol kas nebuvo.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo piliečius vengti vykti į užsienį, pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai, taip pat paragino išvykusius kuo greičiau sugrįžti namo, jeigu tai įmanoma.

„Šalyse, kur komercinės išvykimo galimybės tebėra prieinamos, JAV piliečiai, gyvenantys Jungtinėse Valstijose, turėtų nedelsdami susiruošti grįžti į Jungtines Valstijas – nebent jie yra pasiruošę likti užsienyje neribotą laikotarpį“, – sakoma Valstybės departamento pranešime, siunčiančiame aukščiausio lygio perspėjimą vengti lankytis užsienyje.

„Užsienyje gyvenantys JAV piliečiai turėtų vengti bet kokių tarptautinių kelionių“, – pridūrė departamentas.

Valstybės departamentas pridūrė, kad vis daugiau šalių įveda laikinus kelionių suvaržymus, o oro bendrovės atšaukia reisus, todėl sklandžios kelionės tampa nebeįmanomos.

Vašingtonas pabrėžė, kad kai kurios JAV ambasados yra mažiau pajėgios padėti savo piliečiams, daliai jų darbuotojų išvykus dėl koronaviruso sukeliamo susirgimo COVID-19 pandemijos.

Britanijos karalienė Elizabeth II ketvirtadienį pareiškė, kad „mes visi turime atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį“ kovodami su koronaviruso pandemijos sukelta krize, pirmąkart oficialiai komentuodama šį protrūkį.

Jungtinės Karalystės monarchė, dėl epidemijos anksčiau nei planuota išvykusi iš Londono į Vinzoro pilį netoli sostinės, paragino britus semtis stiprybės iš praeities, šaliai žengiant į „didelio nerimo ir netikrumo laikotarpį“.

„Prisimenu, kad mūsų valstybės istorija buvo sukurta žmonių ir bendruomenių, suėjusių dirbti išvien, susitelkusių į mūsų apjungtas pastangas, siekiant bendro tikslo“, – sakoma Bakingamo rūmų paskelbtame Jos Didenybės pranešime.

„Dabar, labiau nei kada nors pastaruoju metu, mes visi turime atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį kaip asmenys – šiandien ir ateinančiomis dienomis, savaitėmis ir mėnesiais“, – pabrėžė ji.

„Esu tikra, kad esame pasiruošę priimti šį iššūkį. Galite neabejoti, kad mano šeima ir aš savo vaidmenį esame pasiruošę atlikti“, – pridūrė ji.

Sakartvelo valdžia dėl koronaviruso infekcijos plitimo uždraudė mažmeninę prekybą šalyje, išskyrus maisto produktais, vaistais ir degalais.

„Mes vis labiau įsitikiname, kad koronaviruso plitimas šalyje įgauna pagreitį, todėl Valstybės saugumo taryba nusprendė uždaryti visas mažmeninės prekybos vietas, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistinių tinklus, degalines ir paštą“, – pranešė premjeras Georgijus Gacharija.

„Tarybos posėdyje, dalyvaujant prezidentei Salomei Zurabišvili, svarstėme nepaprastosios padėties šalyje paskelbimą. Noriu pabrėžti, kad šiandien tokio poreikio nėra, nors pritarus prezidentei, tokia padėtis gali būti paskelbta skubiai“, – sakė vyriausybės vadovas.

„Toks sprendimas gali būti ryt, poryt – kai tik to prireiks, sveikatos apsaugos sistemos specialistams rekomendavus“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu žemės ūkio ir aplinkosaugos ministras Levanas Davitašvilis pranešė, jog nuspręsta griežtai reguliuoti pačių svarbiausių maisto produktų kainas.

„Sieksime užkirsti kelią devynių maisto produktų kainų nepagrįstam augimui. Tai – ryžiai, makaronai, saulėgrąžų aliejus, cukrus, miltai, kviečiai, pieno milteliai, grikiai ir pupelės“, – sakė jis.

„Vyriausybė gali kompensuoti šių produktų importuotojams kainų ir valiutų kainų skirtumus, kad būtų patenkintas šalies poreikis, bet kainų augimo šalies viduje nebus“, – pridūrė ministras.

Naujaisiais duomenimis, Sakartvele užfiksuota 40 ūminės kvėpavimo takų ligos COVID-19 atvejų ir neužfiksuota nė vienos mirties nuo jos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasiūlė pertvarkyti kruizinius laivus į plaukiojančias ligonines, siekiant duoti atkirtį koronaviruso epidemijai.

Bendrovės „Carnival Corporation“, valdančios kruizų agentūrą „Carnival Cruise Line“, valdybos pirmininkas Micky Arisonas „pateikė pasiūlymą – tai buvo dosnus pasiūlymas“, – per spaudos konferenciją sakė D.Trumpas.

„Jis sakė turintis laivų, kurie idealiai tiktų tam, ką mes darome“, – pridūrė prezidentas ir paaiškino, kad šie laivai yra „dideli ir turi daug kajučių“.

„Jeigu mums prireiktų laivų, daug patalpų, jie būtų prišvartuoti Niujorke, Los Andžele, San Fransiske ir įvairiose [kitose] vietose“, – aiškino D.Trumpas.

„Carnival“ yra didžiausia pasaulyje kruizų bendrovė.

Jungtinėse Valstijose sparčiai gausėjant užsikrėtimų COVID-19 atvejų ir didėjant laisvų lovų ligoninėse poreikiui, vyriausybė trečiadienį išsiuntė kariuomenės 1 000 vietų laivą ligoninę „USNS Comfort“ į Niujorką, vieną labiausiai protrūkio paveiktų valstijų.

Kol kas neaišku, kada šis laivas atplauks į Niujorko uostą.

Pasak D.Trumpo, be „Comfort“, taip pat bus pasitelktas kariuomenės laivas ligoninė „USNS Mercy“.

Kalifornijos ir Vašingtono valstijų gubernatoriai nedelsdami paragino siųsti laivus į jų uostus.

Kruizinių kelionių sektorių ištiko krizė, kai prasidėjus pandemijai keliuose laivuose teko paskelbti karantiną. Patvirtinus, kad juose esama užsikrėtusių koronavirusu žmonių, keleiviams ir įgulos nariams būdavo uždraudžiama išlipti į krantą.

D.Trumpas kovo 13-ąją paskelbė, kad didžiosios kruizų bendrovės dėl pandemijos turės 30 dienų sustabdyti JAV uostų lankymą.

Ukraina ketvirtadienį vakare pranešė apie trečiąjį šalyje mirties nuo naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos atvejį.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, jog Ivano Frankivsko ligoninėje nuo COVID-19 mirė moteris. Apie jos amžių nepranešama, tačiau teigiama, jog moteris į gydymo įstaigą kreipėsi per vėlai, kad būtų galima išgelbėti jos gyvybę. Moteris mirė per parą nuo hospitalizavimo.

Naujaisiais duomenimis, Ukrainoje užfiksuotas 21 ūminės kvėpavimo takų ligos COVID-19 atvejis. Per pastarąją parą jų padaugėjo penkiais, o mirčių skaičius išaugo iki trijų.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad jo šalis pajėgi sulėtinti koronaviruso plitimą per ateinančius tris mėnesius, vykdydama griežtas priemones, turinčias suvaržyti kontaktus tarp gyventojų.

Vyriausybė anksčiau šią savaitę paragino daugiau žmonių dirbti iš namų ir vengti viešojo transporto, barų, klubų ir restoranų, kad būtų sulėtintas užkrato plitimas.

Iki šiol JK užregistruotos 144 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtys.

Vyriausybė pristatė planus, kad jai turėtų būti suteikti nepaprastieji įgaliojimai, siekiant pažaboti sparčiai plintančią ligą – įskaitant asmenų, kuriems įtariama infekcija, priverstinį testavimą.

Vis tik B.Johnsonas sakė esąs „absoliučiai įsitikinęs“, kad padėtis gali būti pagerinta, jeigu bus imtasi „tvirtų, ryžtingų, kolektyvinių veiksmų“, taip pat bus atliekama daugiau testų ir intensyvinama diagnostika.

Per spaudos konferenciją premjeras pareiškė: „Visa tai įvertinęs manau, kad galime apgręžti tėkmę per ateinančias 12 savaičių... bet tik tuomet, jeigu atliksime visus žingsnius, kuriuos esame išdėstę.“

„Tai – gyvybiškai svarbu. Tokiu būdu sumažinsime piką“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, kuo paremta ši jo išvada, B.Johnsonas pripažino: „Negaliu stovėdamas čia pasakyti jums, kad [tai pasieksime] iki birželio pabaigos, kad [epidemija vystysis] žemėjančia linkme.“

„Tai įmanoma. Tačiau paprasčiausiai negaliu pasakyti, jog tai bus užtikrinta. Žinoma, kad ne. Nežinome, kokia mūsų padėtis, ir nežinome, kiek visa tai dar tęsis, – tęsė premjeras. – Tačiau galiu jums pasakyti, kad tai truks ribotą laiką. Mes apgręšime srautą, ir galiu įsivaizduoti, kaip tai padaryti per ateinančias 12 savaičių.“

Britanijoje šiuo metu nevykdomas testavimas visiems asmenims, kuriems pasireiškia COVID-19 būdingi simptomai. Vyriausybė tiesiog rekomenduoja žmonėms likti namuose, kad būtų apsaugoti senyvi ir kitomis ligomis sergantys asmenys, patenkantys į didžiausios rizikos grupę.

Vėliausi Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad šalyje yra patvirtinti 3 229 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bet vyriausybės vyriausiasis konsultantas mokslo klausimais Patrickas Vallance'as sakė, kad būtų „protinga“ manyti, jog iš tikrųjų užsikrėtusiųjų yra apie 55 tūkstančiai.

B.Johnsonas sakė, kad šiuo metu deramasi dėl „iš tiesų šimtų tūkstančių testavimo rinkinių“ įsigijimo kuo įmanoma, siekiant nustatyti, kas buvo užsikrėtę COVID-19, bet pasveiko.

„Akivaizdu, jog tai turi potencialo iš pagrindų pakeisti padėtį“, – žurnalistams sakė premjeras.

Prancūzijoje koronaviruso epidemija nusinešė dar 108 žmonių gyvybių, o bendras aukų skaičius išaugo iki 372, ketvirtadienį paskelbė vyriausiasis sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

„Užsikrėtusiųjų skaičius dvigubėja kas keturios dienos“, – žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad Prancūzijoje koronavirusas plinta „sparčiai ir intensyviai“.

J.Solomonas nurodė, kad šalyje nuo protrūkio pradžios nustatyta 10 995 infekcijos COVID-19 atvejų. Jis perspėjo, kad šis skaičius toli gražu neatspindi tikrosios padėties, nes asmenims, kuriems nepasireiškia smarkūs simptomai, testai nėra atliekami – tokiems pacientams tiesiog rekomenduojama pasilikti namuose.

Nuo antradienio Prancūzijoje uždrausta be būtino reikalo išeiti iš namų, siekiant sulėtinti epidemijos plitimą.

„Jeigu kiekvienas sumažins savo kontaktų skaičių, užsikrės daug mažiau žmonių – tai paprasčiausia matematika“, – pabrėžė J.Solomonas.

„Turite likti namuose, kad išvengtume kitų mirčių ir kitų sunkių atvejų“, – aiškino jis.

Ankstesnę dieną Prancūzija pranešė apie 89 per parą mirusius koronavirusu užsikrėtusius pacientus.

Rumunams, pažeidžiantiems priemones koroanviruso pandemijai suvaldyti, grės iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, ketvirtadienį paskelbė šalies vyriausybė.

Nepaprastosios padėties įsake numatyta itin griežta bausmė žmonėms, kurie nesilaiko taisyklių, žinodami kad yra užsikrėtę. Jie galės būti pasiųsti už grotų 15 metų, jeigu dėl jų elgesio mirtų kitas žmogus.

Karantino pažeidėjams grės iki trejų metų laisvės atėmimo, o atvejais, kai dėl jų veiksmų užsikrečia kitas asmuo – iki penkerių.

Rumunijoje karantinas taikomas apie 3 800 žmonių. Dauguma jų yra sugrįžusieji iš didelės rizikos zonų arba asmenys, kontaktavę su patvirtintais ar įtariamais koronaviruso nešėjais.

„Negalime leisti, kad neatsakingi piliečiai, kurie turėtų būti izoliuoti, nesilaikytų taisyklių, laisvai vaikščiotų tarp kitų ir keltų jiems pavojų būti užkrėstiems“, – pareiškė ministras pirmininkas Ludovicas Orbanas.

Šioje Rytų Europos valstybėje lig šiol buvo patvirtinti 227 užsikrėtimo virusu atvejai, tačiau apie aukas dar neskelbta. Dar 25 žmonės pasveiko.

„Šie skaičiai tikrai augs“, – ketvirtadienį per vaizdo konferenciją su premjeru ir regionų lyderiais sakė prezidentas Klausas Iohannisas.

K.Iohannisas pirmadienį paskelbė nepaprastąją padėtį.

Šalyje uždaryti restoranai ir kavinės, taip pat draudžiami daugiau nei 100 žmonių susibūrimai.

Skrydžiai iš Italijos ir Ispanijos bei iš šių šalių buvo įšaldyti.

Artėjant Velykų atostogoms K.Iohannisas patarė rumunų diasporai, kurią sudaro daugiau nei 4 mln. žmonių, kol kas negrįžti namo.

„Su liūdesiu, bet nuoširdžiai turime pasakyti, kad šiais metais neturėtumėte grįžti namo“, – sakė jis ir pridūrė: „Iš esmės neįmanoma keliauti po Europą.“

Kelionių chaosas ketvirtadienį tęsėsi prie Vengrijos sienų, kurios pirmadienį staiga buvo uždarytos reaguojant į koronaviruso pandemiją, nepaisant diplomatų raginimų Budapeštui įsileisti į šalį įstrigusius piliečius.

Pasak vyriausybės, visos Vengrijos sienos nuo pirmadienio vidurnakčio buvo oficialiai uždarytos užsieniečiams. Apie šią nepaprastąją priemonę, kuria siekiama apsaugoti šalies piliečių sveikatą, buvo paskelbta vos kelios valandos iki jos įsigaliojimo.

Tačiau dėl tokio žingsnio pasienyje nusidriekė ilgos krovininių ir keleivinių transporto priemonių eilės, taip pat kilo neaiškumų oro uostuose, kur įstrigo nemažai keleivių, net ir turinčių Vengrijoje išduotus registracijos dokumentus.

Kelios dešimtys Vengrijoje gyvenančių užsieniečių ketvirtadienį buvo laikomi kartu mažoje patalpoje Budapešto oro uoste, laukdami, kol bus įleisti į šalį, pranešė vienas iš jų, laikraščio „The Guardian“ Vidurio ir Rytų Europos korespondentas Shaunas Walkeris.

Apie 60 žmonių daugiau nei devynias valandas buvo laikomi „koronos pragariškoje dėžėje“, kur galėjo miegoti tik ant grindų, tviteryje parašė jis.

„Europos ambasados buvo žodžiu patikintos, jog bus įsileisti užsieniečiai, galintys įrodyti, kad gyvena ir dirba Vengrijoje“, – pridūrė reporteris.

Remiantis vyriausybės įsaku, nuo antradienio į Vengriją nebegalės patekti jokie užsieniečiai, išskyrus turinčius šalyje artimų šeimos narių.

Tačiau atrodo, kad tokios taisyklės, bent jau kai kuriais atvejais, traktuojamos pareigūnų nuožiūra, nes, kaip naujienų agentūrai AFP pasakojo keli Budapešte gyvenantys užsienio valstybių piliečiai, jiems buvo leista įvažiuoti, pateikus oficialius Vengrijos dokumentus.

„Dėl taisyklių kilo painiava“, – anksčiau šią savaitę „Facebook“ vaizdo pranešime pareiškė JK ambasadorius.

„Skatiname [Vengrijos] vyriausybę leisti visiems Vengrijoje gyvenantiems JK piliečiams įvažiuoti į šalį“, – nurodoma ketvirtadienį Jungtinės Karalystės ambasados išplatintame pareiškime.

Kitas su anonimiškumo sąlyga AFP kalbintas ES ambasadorius pareiškė, kad „matyt, nėra aiškumo, kas gali įvažiuoti, o kas – negali“.

„Tikimės, kad bus laikomasi bendrųjų taisyklių ir kad piliečiai, turintys pagal ES reglamentus įregistruotus leidimus gali atvykti į savo šalį bei sugrįžti į savo darbą ir namus“, – sakė diplomatas.

Vengrų vyriausybė nuo pirmadienio neatsakė į kelis AFP prašymus paaiškinti taisykles.

Nuo pirmadienio prie Vengrijos sienos perėjų formuojasi kelių dešimčių kilometrų automobilių eilės, prasidedančios Austrijos ir Slovakijos teritorijose.

Susidūręs su kaimyninių šalių spaudimu Budapeštas antradienį pradėjo įleidinėti Rumunijos ir Bulgarijos piliečius, daugelis kurių norėjo naktį sugrįžti namo iš darbo Vakarų Europoje per Vengrijos teritoriją.

Vadinamieji „humanitariniai koridoriai“ leidžia automobilių vilkstinėms su specialiomis vinjetėmis keliauti nustatytais maršrutais su konkrečiais sustojimo punktais 21–5 val. vietos (22–6 val. Lietuvos) laiku.

„Koridoriai galėtų būti atidaromi ir dienos metu, jei to pareikalaus situacija“, – sakė vengrų vyriausybės atstovas Gergely Gulyasas.

Tuo metu kaimyninė Austrija ketvirtadienį paskelbė praplečianti savo sienų kontrolės priemonės: jos dabar taip pat bus taikomos Vengrijai bei Slovėnijai.

Panaši kontrolė jau buvo įvesta šalies pasienyje su Vokietija, Italija, Šveicarija ir Lichtenšteinu.

Naujojo koronaviruso aukomis gali tapti milijonai žmonių, ypač neturtingose šalyse, jeigu jam bus leista nevaržomai plisti, ketvirtadienį perspėjo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, ragindamas pasaulį bendrai koordinuoti pastangas viruso plitimui pažaboti.

„Jeigu leisime virusui plisti kaip gaisrui – ypač labiausiai pažeidžiamuose pasaulio rajonuose – jis pražudys milijonus žmonių“, – sakė A.Guterresas.

„Pasaulio solidarumas yra ne tik moralinė būtinybė – juo suinteresuoti esame visi“, – pridūrė jis.

Brazilija ketvirtadienį paskelbė 15 dienų uždaranti savo valstybės sienas su beveik visomis kaimyninėmis valstybėmis, siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą.

Ministerijos potvarkiu uždaromas įvažiavimas iš visų kaimyninių valstybių, išskyrus Urugvajų.

Savo sieną su Venesuela Brazilija uždarė antradienį.

Italijai ketvirtadienį patvirtinus dar 427 koronaviruso infekcijos aukas, jų bendras skaičius tapo didesnis negu žemyninėje Kinijoje, kur prasidėjo šis protrūkis.

Iki šiol Italijoje mirė 3 405 žmonės, o Kinijoje ši koronavirusas iki šiol pareikalavo 3 245 gyvybių, rodo naujienų agentūros AFP apibendrinti duomenys, paremti oficialiais šaltiniais.

Naujai registruojamų infekcijos COVID-19 atvejų kreivė dar nepradėjo plokštėti, nepaisant visų Italijos dedamų pastangų.

Kariuomenės sunkvežimiai ketvirtadienį atvežė naujų karstų į kapines Italijos šiauriniame Bergamo mieste, netikėtai tapusiame besivystančios tragedijos pasauliniu epicentru.

Laidotuvės buvo rengiamos kas pusvalandį, siekiant išvengti dalyvių užsikrėtimo.

Kaukes užsidėję laidojimo namų darbuotojai, vilkintys baltus apsauginius kombinezonus, karstus vežė ant medicininių neštuvų, kad viskas vyktų greičiau.

Italijos naujienų agentūra ANSA pranešė, kad Komo mieste, esančiame į vakarus nuo Bergamo, mirė dar du gydytojai. Taigi, per šią epidemiją mirusių medikų dabar padaugėjo iki 13.

„Vadovaukitės sveiku protu ir elkitės kuo atsargiausiai“, – gyventojus paragino premjeras Giuseppe Conte.

„Mes nieko nenuvertiname ir visuomet elgiamės remdamiesi blogiausio atvejo scenarijumi“, – pridūrė jis.

JAV suteikė leidimą naudoti maliarijos gydimui skirtą preparatą chlorokiną gydyti naujojo koronaviruso infekcijai COVID-19, ketvirtadienį pranešė prezidentas Donaldas Trumpas.

„Galėsime šį vaistą beveik iškart padaryti prieinamą – ir štai kur FDA (Maisto ir vaistų administracija) itin puikiai pasirodė“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.

„Jie atliko patvirtinimo procesą – [preparatas] buvo patvirtintas. Vietoje daug, daug mėnesių jie pasirūpino, [kad tai būtų padaryta] nedelsiant, – tęsė prezidentas. – Galėsime padaryti šį vaistą prieinamą pagal receptą.“

Vadinamasis Detroito trejetas – automobilių gamintojai „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Fiat Chrysler Automobiles“ – laikinai uždarys savo gamyklas Šiaurės Amerikoje, kad apribotų naujojo koronaviruso plitimą.

Tokį sprendimą bendrovių vadovybė priėmė trečiadienio vakare po derybų su JAV automobilių pramonės darbininkų profsąjunga (UAW), kuri neslepia nerimo dėl galimo COVID-19 išplitimo gamyklose, kuriose dirba tūkstančiai žmonių.

„Ford Motor“ gamybą Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje sustabdys iki kovo 30 dienos, pažymima bendrovės paskelbtame pranešime, kuriame taip pat rašoma, jog bendrovė toliau „glaudžiai bendradarbiauja su profsąjungomis ir visų pirma UAW, siekdama rasti būdų apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugumą; taip pat ieškome sprendimų, kaip užtikrinti, kad automobiliai mūsų užsakovams būtų pristatyti laiku“.

„General Motors“ pranešė, jog gamyklas Šiaurės Amerikoje „dėl dabartinių sąlygų rinkoje“ uždarys mažiausiai iki kovo 30 dienos.

Be to, bendrovė pažymėjo, jog šio termino pabaigoje pakartotinai įvertins padėtį ir spręs, ar atnaujinti gamybą, ar pratęsti gamyklų uždarymą.

„Fiat Chrysler“ savo gamyklų Šiaurės Amerikoje veikimą taip pat sustabdys iki kovo pabaigos.

Detroito trejeto gamyklose dirba apie 150 tūkst. žmonių.

Gamybą Šiaurės Amerikoje jau pradėjo stabdyti ir užsienio automobilių gamintojai.

Pavyzdžiui, Japonijos automobilių gamybos bendrovė „Honda“ kitą pirmadienį šešioms dienoms sustabdys gamybą savo gamyklose Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje.

„Toyota“ taip pat sustabdys visą gamybą Šiaurės Amerikoje, tačiau tik dviem dienoms – kitą pirmadienį ir antradienį.

O „Nissan“ ketvirtadienį paskelbė, jog gamybą Jungtinėse Valstijose sustabdys nuo kovo 20 iki balandžio 6 dienos.

Baltieji rūmai planuoja pagal didelės apimties skatinamųjų priemonių rinkinį, kuriuo siekiama paremti JAV ekonomiką koronaviruso pandemijos sąlygomis, tiesioginėms išmokoms gyventojams skirti 500 mlrd. JAV dolerių, pareiškė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija deda pastangas, kad gyventojai išmokas gautų per artimiausias tris savaites, pareiškė jis interviu televizijos kanalui „Fox Business News“.

Vyriausybė, pasak S.Mnuchino, planuoja išmokėti gyventojams po 1 tūkst. JAV dolerių suaugusiajam ir po 500 JAV dolerių vaikui. Taigi, keturių žmonių šeima gaus 3 tūkst. JAV dolerių.

Jeigu per šešias savaites krizė nesibaigs, JAV administracija gali pakartotinai išmokėti tokio pat dydžio išmokas, pareiškė iždo sekretorius.

Vienkartines tiesiogines išmokas gaus gyventojai, kurių pajamos neviršija tam tikros ribos, kuri dar nėra nustatyta.

Leidinio „The Hill“ duomenimis, respublikonų senatoriai siūlo išmokas skirti tik tiems piliečiams, kurių metinės pajamos vienam asmeniui nesiekia 75 tūkst. JAV dolerių arba, skaičiuojant bendras sutuoktinių pajamas, 150 tūkst. JAV dolerių.

„Manau, yra suprantama, jos nesiųsime čekių žmonėms, kurie uždirba milijoną JAV dolerių per metus“, – pareiškė S.Mnuchinas kiek anksčiau šią savaitę.

JAV administracija taip pat planuoja, be kita ko, skirti 300 mlrd. JAV dolerių mažosioms įmonėms, kad jos galėtų toliau mokėti atlyginimus savo darbuotojams. 

Bendra paskatų rinkinio, kurį dar turi patvirtinti JAV įstatymų leidėjai, vertė sudaro apie 1,2 trln. JAV dolerių.

S.Mnuchinas taip pat pareiškė esąs tikras, kad JAV ekonomika sparčiai atsities ir šių metų ketvirtasis ketvirtis jai bus „grandiozinis“. 

„Mes nugalėsime šį virusą“ ir greitai grįšime „į įprastą pasaulį“, pažymėjo jis.

Estijoje koronaviruso infekcija diagnozuotas dviem savanoriams, padėdavusiems šiuo susirgimu užsikrėtusiems žmonėms, ketvirtadienį informavo Gelbėjimo tarnyba.

Diagnozės buvo patvirtintos kovo pradžioje. Prieš pasireiškiant simptomams, savanoriai nesilankė gelbėjimo bazėse ir nekontaktavo nei su kolegomis, nei su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, todėl žinia, kad jie susirgo COVID-19 pasiekė jų darbovietę ne iš karto.

Kaip pranešama, abudu užsikrėtusieji gydomi namuose.

Pasak šios organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Andreas Anvelto, tik laiko klausimas, kada pirmieji užsikrėtimo atvejai paveiks ir kitus tarnybos narius.

„Jungtiniame gelbėjimo tinkle yra daugiau nei 4 000 žmonių. Mūsų žmonės reaguoja visoje Estijoje, todėl esame visiškai pasiruošę kovoti su infekcija. Jokiomis aplinkybėmis nedarysime jokių nuolaidų užtikrindami Estijos gyventojų saugą ir saugumą“, – patikino A.Anveltas.

Pasak jo, kadangi gelbėtojai dirba pamainomis, visada yra laisvų budinčiųjų.

„Paprašėme visų mūsų darbuotojų ir savanorių stebėti savo sveikatos būklę ir tučtuojau pasilikti namuose atsiradus karščiavimui ar kitiems peršalimo simptomams, taip pat susilaikyti nuo artimo kontakto su aplinkiniais.

Tas pats taikytina ir neseniai sugrįžusiems iš kelionių į užsienį ar kontaktavusiems su koronaviruso nešiotojais“, – sakė A.Anveltas.

Monako kunigaikščiui Albertui II buvo nustatyta naujojo koronaviruso infekcija, ketvirtadienį pranešė kunigaikštystė, bet pridūrė, kad „jo sveikatos būklė rūpesčių nekelia“.

Viduržemio pajūrio nykštukinės valstybės formalus vadovas toliau dirba savo privačiuose apartamentuose kunigaikščių rūmuose, sakoma pranešime.

„Kunigaikštis Albertas II ėminį davė savaitės pradžioje. Tai leido nustatyti infekciją COVID-19“, – nurodoma pranešime.

Ten pat nurodoma, kad kunigaikštį gydymu rūpinasi tiek jo asmeninis gydytojas, tiek Monako ligoninės specialistai.

Portugalijoje ketvirtadienį mirus dar vienam koronavirusu užsikrėtusiam pacientui, bendras aukų skaičius šioje valstybėje pasiekė išaugo iki trijų, pranešė transliuotojas RTP.

Iš viso šalyje nustatyti 785 užsikrėtimo atvejai, iš jų 278 – Lisabonoje, dar vienas – Madeiroje, ir trys Azorų salose. Likę infekuotieji gyvena kitose Portugalijos žemyninės teritorijos dalyse.

Buvo hospitalizuoti 89 iš užsikrėtusiųjų, įskaitant 20 ligonius, gulinčius intensyviosios terapijos skyriuose. Likę ne taip sunkiai sergantys infekuotieji gydosi namuose.

Ketvirtadienį šalyje įsigaliojo nepaprastoji padėtis, kuri tęsis mažiausiai iki balandžio 2 dienos.

Belgijoje koronavirusu užsikrėtusių asmenų yra 1795,  ketvirtadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Per pastarąją parą užregistruoti 309 nauji užsikrėtimo atvejai, septyni pacientai mirė. Iš viso koronaviruso aukų šalyje padaugėjo iki 21.

Belgijos ligoninėse gydomi 634 užsikrėtusieji, 130 iš jų – intensyvios terapijos skyriuose, o 88 taikomas dirbtinis plaučių ventiliavimas.

Taip pat pažymima, kad 155 pacientų pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.

Nuo praėjusio trečiadienio Belgijoje griežtai ribojamas gyventojų judėjimas. Iš namų galima išeiti tik išskirtiniais atvejais į parduotuvę, pas gydytoją, į paštą, baką arba degalinę.

Trečiadienį Belgijos gyventojai prisijungė prie padėkos gydytojams iniciatyvos. Lygiai 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku žmonės išlindo pro savo namų langus ir išėjo į balkonus plojimais išreikšti solidarumą su medicinos įstaigų darbuotojais, kovojančiais su COVID-19 protrūkiu.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį paneigė ketinanti apriboti keliones į Londoną ir iš jo, sostinėje įsisiūbavus kalboms apie tokį atsaką į koronaviruso pavojų.

„Nėra jokių planų uždaryti Londono transporto tinklą“, – žurnalistus patikino vienas premjero Boriso Johnsono atstovas.

„Be to, tikimybė, kad bus apribotos kelionės į Londoną ir iš jo, yra nulinė“, – pridūrė jis.

Pareigūnas pasmerkė kai kuriuos neseniai pasirodžiusius pranešimus šiuo klausimu kaip „labai nenaudingus“, teigdamas, kad tokia informacija „be reikalo jaudina žmones“, socialiniuose tinkluose pasklidus gandams.

Londonas ypač smarkiai nukentėjo nuo koronaviruso protrūkio, todėl trečiadienį sostinėje kilo spėlionių, kad vyriausybė ketina karantinuoti miestą.

Apie tai, kad Londone gali būti imtasi griežtesnių priemonių, užsiminė ir Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon, bet savo pareiškimo ji nedetalizavo.

Trečiadienį kalbėdamas per kasdienę spaudos konferenciją pats B.Johnsonas atsisakė atmesti kokias nors galimybes.

Londono transporto tinklą administruojantys pareigūnai ketvirtadienį uždarė dešimtis metropoliteno stočių, bet pabrėžė, jog sistema veiks ir toliau, kad „svarbiausi darbuotojai galėtų išvykti būtinų kelionių“.

Keleivių skaičius sumažėjo B.Johnsonui pirmadienį patarus britams dirbti iš namų ir vengti visų neesminių kelionių ar socialinių kontaktų, siekiant apriboti koronaviruso plitimą.

Britanijoje jau mirė daugiau nei 100 žmonių, o dar per 2 600 užsikrėtė.

Tačiau tyrimai atliekami tik sunkiausius simptomus turintiems pacientams, o sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad koronaviruso nešiotojų šalyje gali būti net 55 tūkstančiai.

Nuo naujojo koronaviruso pandemijos sukeltos krizės Europos valstybės nukentės nevienodai – didžiausią smūgį ekonomikoms pajus nuo turizmo gerokai priklausančios pietinės šalys, o gana nuosaikų – lanksčių ekonomikų valstybės, kuriose naujosios technologijos išvystytos, o nuotolinis darbas nesukelia didelių sunkumų daugumai jų darbdavių, rašo „The New York Times“.

„Nė viena Europos valstybei nepavyks išvengti koronaviruso ekonominių padarinių, tačiau krizės poveikis nepasiskirstys tolygiai. Labiausiai nukentės Pietų Europa, kuri labiausiai nukentėjo per ankstesnę krizę. Tokios šalys kaip Graikija ar Italija, labai priklausomos nuo turizmo, praėjusios krizės padarinius jų ekonomikos juto jai dar neįsiūbavus“, – rašo įtakingas JAV laikraštis.

„Buvusios ekonominės stipruolės nusilpo per kelias savaites, net ir konkurencingiausiomis laikytos šalys. Viena tokių – Vokietija, dominuojanti prabangių automobilių gamyboje, labai priklausomoje nuo pardavimų Kinijoje, priverta uždaryti gamyklas“, – pažymi „The New York Times“.

Rimtų krizės padarinių sulauks ir tokios šalys, kuriose – daug smulkių įmonių ir savarankiškai dirbančiųjų, kurių finansinės atsargos – kuklios. Prie tokių šalių priskiriamos pirmiausia, vėl gi, Graikija ir Italija, taip pat Nyderlandai.

Tuo tarpu kai kurios kitos Europos šalys ekonominei krizei gerokai labiau atsparios. Tai – dinamiškos ekonomikos, galinčios pasigirti puikiu pažangiųjų technologijų išvystymu, turinčios daug įmonių, galinčių parduoti savo prekes ir paslaugas ir elektroniniais kanalais, o jų darbuotojai gali dirbti ir namuose. Viena tokių valstybių – mažiausia iš Baltijos šalių Estija, rašo „The New York Times“.

Europos Komisija ketvirtadienį pažadėjo Bendrijoje suformuoti medicininių apsaugos priemonių ir respiratorių strateginį rezervą, kad padėtų valstybėms narėms kovoti su koronaviruso epidemija.

Atsaką į viruso protrūkį kordinuojantis eurokomisaras Janezas Lenarčičius pareiškė, kad kol kas tik „pusė tuzino“ iš 27 ES narių informavo prisidėsiančios prie šio plano, nors Briuselis pažadėjo padengti 90 proc. išlaidų.

Tačiau eurokomisaras pasveikino naujieną, kad kai kurios iš narių, įskaitant Vokietiją, anksčiau atsisakiusią dalintis savo turimomis atsargomis su ES kaimynėmis, panaikino tokį draudimą.

„Nusprendė suformuoti pagalbos atsargų rezervą, kad galima būtų greitai gauti priemonių kovai su šia liga. Šis strateginis pagalbos rezervas bus panaudotas paremti šalims, labiausiai stokojančioms įrangos“, – nurodė jis.

„Mintis yra ta, kad valstybė narė įsigyja įrangos atsargų, o Europos Sąjunga iš dalies finansuoja šių atsargų įsigijimą, apmokėdama iki 90 proc. jų kainos“, – sakė jis žurnalistams.

Remiantis informaciniu pranešimu, pradinis pagalbos atsargų biudžetas sieks 50 mln. eurų, ir penktadienį įsigalios atitinkamas įstatymas, leisiantis valstybėms narėms prašyti dotacijų.

Vokietija šaukia dešimtis tūkstančių rezervininkų padėti šaliai kovoti su koronaviruso pandemija, ketvirtadienį paskelbė gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.

Armija pirmuosius rezervininkus pradėjo mobilizuoti savaitgalį, sakė ministrė ir pridūrė, kad kiti rezervo kariai bus pasitelkti konkrečiais šaukimais ir visuotiniu šaukimu.

Didžiausioje Europos ekonomikoje yra 75 tūkst. rezervininkų, kuriems armija atnaujino kontaktines detales, sakė ministrė.

Apie 2,3 tūkst. atsargos karių atsiliepė į praeito savaitgalio raginimą mobilizuotis. Daugiau kaip 900 jų turi reikiamų įgūdžių, kad galėtų padėti sveikatos apsaugos tarnyboms, nurodė A.Kramp-Karrenbauer.

Ministrė, kovą su koronaviruso sukeliamu susirgimu COVID-19 palyginusi su maratonu, sakė, kad kariai galėtų prisidėti, jeigu nebepakaktų civilių pajėgumų.

„Galime suteikti ir suteiksime, ko iš mūsų reikalaujama“, – pabrėžė ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Annegret Kramp-Karrenbauer

Vokietijos vyriausybė spartina pastangas kurti papildomus pajėgumus pacientams gydyti. Kaip rodo oficiali statistika, šiuo metu koronavirusu užsikrėtusių asmenų šalyje yra daugiau kaip 10 tūkst., o 20 jų mirė.

Centralizuotą statistiką skelbia pagrindinė šalies užkrečiamųjų ligų kontrolės institucija – Roberto Kocho institutas, gaunantis informacijos iš regioninių tarnybų apie atliktų tyrimų dėl COVID-19 duomenis.

Vis dėlto šis procesas yra priklausomas nuo atskirų žemių politikos, todėl daugelis užsikrėtimo atvejų galbūt nepatenka į statistiką, nes testai koronaviruso infekcijai nustatyti neatliekami daugeliui asmenų, jeigu jiems pasireiškia tik lengvi simptomai ir jeigu jie neturėjo kontaktų su žinomai užsikrėtusiais asmenimis.

Per atskirą spaudos konferenciją sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas sakė, kad medicinos tarnybų darbuotojams taikomi reikalavimai bus sušvelninti, kad mažiau kvalifikuoti žmonės galėtų teikti pagalbą ligoninėms ir sumažinti spaudimą, tenkantį patyrusiems slaugytojams bei gydytojams.

Estijoje koronaviruso sukeliama liga COVID-19 susirgusiųjų skaičius ketvirtadienį padidėjo iki 267, o aštuoni pacientai buvo hospitalizuoti, pranešė pareigūnai.

Kaip sakė socialinių reikalų ministras Tanelis Kiikas, per pastarąją parą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių padaugėjo nereikšmingai – devyniais atvejais, tačiau tikrąjį infekuotųjų skaičių sunku įvertinti, nes tyrimai atliekami ne visiems pajutusiems numanomus infekcijos simptomus.

Nuo sausio 31 dienos šalyje iš viso buvo atlikti 2 259 tyrimai dėl COVID-19.

Daugumai pacientų pasireiškia vidutinio sunkumo simptomai, bet minėtus aštuonis žmones teko guldyti į ligoninę. Vis dėlto intensyvioji slauga jiems nėra reikalinga.

Šiuo metu šalies laboratorijos gali išanalizuoti 500–600 ėminių per dieną.

Iranas ketvirtadienį paskelbė, kad nuo naujojo koronaviruso šalyje mirė dar 149 žmonės, o bendras mirties atvejų skaičius padidėjo iki 1 284.    

Nors ketvirtadienį mirė daugiau žmonių nei ankstesnę dieną – trečiadienį buvo pranešta apie 147 aukas – Irane, vienoje iš labiausiai koronaviruso paveiktų šalių, naujų užsikrėtimo atvejų kiek sumažėjo.

Iki šiol COVID-19 infekcija šalyje diagnozuota 18 407 asmenims, rodo duomenys, pateikti sveikatos apsaugos viceministro Alirezos Raisi. Per pastarąją parą šis skaičius padidėjo 1 046 pacientais.

„Vienuolikoje iš 31 provincijų infekuotųjų skaičius sumažėjo, nes žmonės laikosi mūsų rekomendacijų“, – sakė A.Raisi, vėl ragindamas iraniečius nepalikti namų.

Dauguma naujų užsikrėtimo atvejų užfiksuota Teherano provincijoje (137 infekuotųjų); antroje vietoje – centrinė Isfahano provincija (108), o trečioje – šiaurinė Gilano provincija (73).

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras tviteryje parašė, šiuo metu šiitiškoje respublikoje „kas valandą nustatoma 50 naujų užsikrėtimo atvejų ir kas 10 minučių fiksuojama viena mirtis“.

„Atsižvelgę į šią informaciją, priimkite sąmoningą sprendimą dėl kelionių, atostogų ir šeimos aplankymų Novrūzo [persų Naujųjų metų] metu“, – pridūrė pareigūnas.

Minint Novrūzą daugelis iraniečių aplanko savo šeimos narius. Šiemet šventinis laikotarpis prasidės penktadienį ir tęsis iki balandžio 3 dienos.

Irano valdžia, kuri kol kas atsisako uždaryti miestus ar paskelbti karantiną, jau keletą savaičių prašo gyventojų susilaikyti nuo kelionių ir „rimtai“ vertinti viruso grėsmę.

Kelios provincijos liepė uždaryti viešbučius.

Žengdamas retą žingsnį Iranas pirmadienį paskelbė uždarąs keturias svarbias šiitų šventoves, siekdamas sustabdyti epidemijos plitimą.

Ispanija ketvirtadienį pranešė, kad naujojo koronaviruso aukų skaičius per pastarąją parą išaugo apie 30 proc. iki 767 žmonių.

Be to, šalyje užsikrėtusiųjų infekcija COVID-19 padaugėjo iki 17 147; per parą jų skaičius išaugo apie 25 proc., nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Pagal užsikrėtusiųjų skaičių Ispanija priartėjo prie Irano, kuris yra trečia labiausiai viruso paveikta šalimi po Kinijos ir Italijos.

Artimiausiomis dienomis užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius turėtų gerokai išaugti, plečiantis galimybėms atlikti testus dėl COVID-19 apie 46 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Madridas išlieka didžiausias koronaviruso židinys šalyje. Sostinėje registruoti 6 777 užsikrėtimo atvejai arba 40 proc. visų Ispanijoje nustatytų užsikrėtusiųjų. Mirčių skaičius Madride išaugo iki 498 ir tai sudaro maždaug du trečdalius bendro šalies aukų skaičiaus.

Sostinės valdžia ketvirtadienį vieną viešbutį pavertė ligonine nesunkiai sergantiems koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, siekdama neperkrauti medicinos įstaigų.

Visoje šalyje intensyvios terapijos skyriuose dėl koronaviruso gydomi 939 pacientai.

Kaip ir kitose pasaulio vietose, nemažai užsikrėtusiųjų yra senyvo amžiaus asmenys. Maždaug 33 proc. pacientų yra vyresni nei 65 metų amžiaus, nurodė Sveiktos apsaugos ministerijos ekstremalios situacijos koordinatorius Fernando Simonas.

Nuo šeštadienio Ispanija beveik visiškai atsiribojo nuo išorinio pasaulio, siekdama sustabdyti viruso plitimą. Žmonėms leidžiama išeiti iš namų tik į darbą, įsigyti maisto ar vaistų, vykstant į medicinines įstaigas arba prižiūrint senyvo amžiaus asmenis.

Policija pranešė, kad per parą visoje šalyje buvo suimti 48 asmenys, nesilaikę judėjimo laisvę varžančių taisyklių.

Čilė paskelbė nelaimės padėtį ir atidėjo konstitucinį referendumą, o kelios kitos Lotynų Amerikos šalys įvedė naktinę komendanto valandą, regionui trečiadienį dėl koronaviruso išplėtus karantino priemones. 

Čilės paskelbtos priemonės galios 90 dienų ir padės apsaugoti šalies ligonines bei medicinos darbuotojus, sakė prezidentas Sebastianas Pinera. 

„Ginkluotosios pajėgos galės veikti kaip tikros sveikatos pajėgos, bendradarbiaudamos su visais mūsų sveikatos priežiūros sistemos pareigūnais“, – sakė jis, turėdamas galvoje nuostatą, leidžiančią kariškiams dalyvauti teikiant pagalbą.  

Nelaimės padėties paskelbimas taip pat leidžia riboti judėjimo laisvę. 

Vėliau interviu televizijai S.Pinera sakė, jog „būtų išmintinga“ referendumą dėl šalies karinės diktatūros laikų Konstitucijos pakeitimo atidėti iki rugsėjo.

Trečiadienį praneša, kad naujasis koronavirusas nustatytas Brazilijos nacionalinio saugumo ministrui Augusto Heleno. Tuo metu prekyba San Paulo biržoje buvo sustabdyta šeštą kartą per aštuonias prekybos sesijas, pagrindiniam biržos indeksui kritus daugiau nei 10 procentų. 

A.Heleno yra vienas iš būrio brazilų pareigūnų, kuriems koronaviruso sukeliama liga COVID-19 buvo diagnozuota po valstybinio vizito Jungtinėse Valstijose.  

Šešiolikai asmenų, lydėjusių prezidentą Jairą Bolsonaro į JAV, jau diagnozuota koronaviruso infekcija. Visgi jo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo  tyrimų rezultatai neigiami. 

Brazilijoje nuo koronaviruso mirė keturi žmonės, patvirtinti 529 užsikrėtimo atvejai.

Visoje Lotynų Amerikoje patvirtinta daugiau nei 1 200 COVID-19 atvejų. Kosta Rikai paskelbus apie pirmąjį mirties nuo šios ligos atvejį, aukų skaičius regione padidėjo iki 14.      

Dar penki žmonės žuvo per masinį pabėgimą iš kalėjimo, kuri nuteistieji surengė, kai Venesuelos valdžia, siekdama pažaboti viruso plitimą, uždraudė artimiesiems lankyti kalinius, pranešė   

Kuboje – britų kruizinis laivas su ligoniais

61 metų turistas iš Italijos tapo pirmuoju nuo COVID-19 mirusiu asmeniu Kuboje, paskelbė sveikatos apsaugos ministerija.  

Ši Karibų jūroje esanti sala yra labai priklausoma nuo įplaukų iš turizmo, todėl skirtingai nuo kitų Lotynų Amerikos valstybių neuždarė savo sienų ir keliautojams netaiko griežtų karantino priemonių.  

Anksčiau trečiadienį Kuba leido prisišvartuoti britų kruiziniam laivui su penkiais koronavirusu užsikrėtusiais žmonėmis ir dar daugiau kaip pusšimčiu keleivių, kuriems pasireiškė į gripą panašūs simptomai.

Bahamos ir Barbadosas atsisakė įsileisti šį laivą. 

Trečiadienį vakare daugiau kaip tūkstantis „MS Braemar“ keleivių ir įgulos narių buvo išsiųsti į Didžiąją Britaniją. 

„Esame labai dėkingi Kubos vyriausybei už skubiai suteiktą leidimą šiai operacijai ir už jų glaudų bendradarbiavimą siekiant, kad ji būtų sėkminga“, – pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.

Salvadoras, kurį laiką buvęs viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, dar nepaveiktų koronaviruso, trečiadienį pranešė apie pirmąjį patvirtintą COVID-19 atvejį. 

Prezidentas Nayibas Bukele nurodė, kad pacientas buvo izoliuotas. 

Kitose regiono akcijų rinkose tęsėsi smukimas ir, pavyzdžiui, pagrindinis Argentinos indeksas krito beveik 15 procentų. Tuo metu Kolumbija paskelbė parengusi 15 mlrd. JAV dolerių vertės skubių ekonominių priemonių paketą. 

Koronaviruso plitimas Europoje nekenkia Europos rytuose dislokuotų NATO tarptautinių pajėgų kovinei parengčiai, ketvirtadienį paskelbė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Mūsų pajėgų kovinė parengtis išlieka. Tai pasakytina ir apie tarptautines kovines grupes Rytų Europoje“, – spaudos konferencijoje sakė J.Stoltenbergas.

Keturios tarptautinės kovinės grupės yra dislokuotos Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

J.Stoltenbergas pabrėžė, kad koronavirusas neaplenkė NATO, nes Aljanse užfiksuota užsikrėtimo atvejų, tačiau jis kaip ir anksčiau yra pasirengęs atremti bet kokias grėsmes.

„Scanpix“/AP nuotr./Jensas Stoltenbergas

„NATO pajėgumas vykdyti operacijas nebuvo pakirstas. Mūsų pajėgos išlaiko kovinę parengtį, o mūsų darbas tęsiasi“, – pažymėjo generalinis sekretorius.

Pasak jo, Aljanse, kaip ir visur, yra susirgusiųjų ir karantino besilaikančių žmonių. Kai kurias pratybas teko modifikuoti arba atšaukti.

„Mūsų personalo sveikata ir saugumas yra pirmaeilės svarbos. Taip pat gyvybiškai svarbu palaikyti mūsų pasirengimą“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Jis nurodė, kad COVID-19 pandemija veikia visus visame pasaulyje, išreiškė užuojautą tiems, kas dėl šios ligos prarado artimuosius, ir padėkojo medicinos darbuotojams ir kariškiams, padedantiems kovoti su koronavirusu.

Sprendimas dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje NATO tarptautinį batalioną buvo priimtas per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje 2016 metų birželio 8 dieną.

Anksčiau NATO nurodė, kad šios priešakinių pajėgų kovinės grupės yra „gynybinės ir proporcingos sulaikymo pajėgos, visiškai atitinkančios NATO tarptautinius įsipareigojimus“.

„Jos aiškiai parodo, kad vienos NATO narės užpuolimui priešinsis visos Šiaurės Atlanto sąjungos pajėgos“, – skelbė organizacija.

Estijoje koronaviruso sukeliama liga COVID-19 susirgusiųjų skaičius ketvirtadienį padidėjo iki 267, pranešė socialinių reikalų ministras Tanelis Kiikas.

Pasak jo, per pastarąją parą naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių padaugėjo nereikšmingai – devyniais atvejais, tačiau tikrąjį infekuotųjų skaičių sunku įvertinti.

Nuo sausio 31 dienos šalyje iš viso buvo atlikti 2 229 tyrimai dėl COVID-19.

Estijos vyriausybės numatytų priemonių naujojo koronaviruso pandemijos padariniams šalyje šalinti vertė siekia 2 mlrd. eurų, o tai – 7 proc. per metus sukuriamo bendrojo vidaus produkto, pranešė premjeras.

„Šio priemonių paketo tikslas – sušvelninti padėtį per sunkiausią krizės etapą, užtikrinti ekonomikos funkcionavimą ir sudaryti sąlygos jai vėl augti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Juri Ratas.

Pasak jo, šis priemonių paketas apima ir 1 mlrd. eurų sumos garantijas bankų jau suteiktoms paskoloms bei 500 mln. eurų paskolas per „Kredex“ įstaigą apyvartinėms lėšoms.

Premjeras taip pat pranešė, jog laikinai stabdomos valstybės įmokos į antrosios pakopos pensijų fondus, tačiau valstybė kovo-gegužės mėnesiais kompensuos pajamų netektis 1-3 nedarbingumo dėl ligos dienomis.

Kaip BNS jau skelbė, Estijos draudimo nuo nedarbo fondo valdyba priėmė galutinį sprendimą du mėnesius mokėti 70 proc. atlyginimų dydžio pašalpas sunkioje padėtyje atsidūrusių įmonių darbuotojams, tam skiriant 250 mln. eurų, tai yra apytikriai ketvirtadalį dabar fonde sukauptų lėšų.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį pranešė, kad yra užsikrėtęs koronavirusu.

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis parašė: „Norėčiau jus informuoti, kad mano testas dėl #COVID19 yra teigiamas. Jaučiuosi gerai ir esu gerai nusiteikęs. Vykdau visus būtinus nurodymus, kaip ir mano komanda.“

Mano žinutė visiems, kurie yra paveikti viruso arba izoliuoti: kartu mes galime tai įveikti!“ – pridūrė 69-erių buvęs prancūzų diplomatijos vadovas, šiuo metu esantis Prancūzijoje.

Žinia apie M.Barnier ligą pasirodė ES ir Jungtinei Karalystei pirmadienį dėl koronaviruso protrūkio atšaukus šios savaitės gyvas derybas dėl prekybos po „Brexit“.

„Scanpix“/AP nuotr./Michelis Barnier

Užuot susitikę Londone, pareigūnai planus aptarinėja per vaizdo konferenciją.

JK Bendriją paliko sausio 31 dieną, bet abi pusės susitarė dėl pereinamojo laikotarpio, truksiančio iki šių metų pabaigos, o per tą laiką jos nori pasiekti susitarimą dėl naujų partnerystės sąlygų.

Briuselis yra perspėjęs, kad šis terminas yra pernelyg trumpas, o dėl koronaviruso prireikus atidėti derybas JK premjeras Borisas Johnsonas sulaukia raginimų paprašyti daugiau laiko.

Tai būtų didelis smūgis britų vyriausybei, žadėjusiai bet kokia kaina visiškai palikti Europos Sąjungą iki 2020-ųjų pabaigos.

ES yra paskelbusi savo ketinimų projektą deryboms, dėl kurių abi pusės turi gilių nesutarimų.

Briuselis norėtų, kad Londonas nenutoltų nuo ES taisyklių dėl valstybinės pagalbos ir aplinkosaugos, darbo ir kokybės standartų.

Tačiau B.Johnsono vyriausybė sako norinti paprasto laisvosios prekybos susitarimo tarp „lygių suverenių“ šalių ir yra pasiruošusi paaukoti prieigą prie ES rinkos mainais į savo teisės aktų leidimo laisvę.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtą naujojo koronaviruso pandemiją pavadino psichoze, pareikšdamas, kad žmonija labiau nukentės nuo panikos nei nuo šio viruso.

„Nepaisant tam tikros mano išsakytos kritikos, aš šį koronavirusą vadinu tik psichoze, niekada tokios nuomonės neatsisakysiu. Esu susidūręs su daugybe psichozių, ir mes žinome, kokios buvo jų pasekmės“, – epidemiologinę padėtį šalyje ketvirtadienį komentavo A.Lukašenka.

Baltarusijos prezidentą, ketvirtadienį išsikvietusį Saugumo tarybos valstybės sekretorių Andrejų Ravkovą, sveikatos apsaugos ministrą Vladimirą Karaniką bei savo administracijos vadovą Igorį Sergejenką, cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

„Koronavirusas yra dar viena psichozė, kuri kažkam bus naudinga, o kažkam pakenks“, – pabrėžė valstybės vadovas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Nepaisant to, akcentavęs tai, kad Baltarusijoje nuo COVID-19 ligos kol kas niekas nemirė, A.Lukašenka paragino šalies gyventojus pagal galimybes izoliuotis namuose.

„Žmonėms patariu likti namuose pagal galimybes. Privalome sutelkti socialines tarnybas padėti senyvo amžiaus žmonėms, neturintiems vaikų ir negalintiems sulaukti pagalbos iš kitų.

Privalome dabar juos prižiūrėti. Turime daryti viską, kad jie galėtų išbristi iš šios sezoninės bėdos be nuostolių“, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Anksčiau šią savaitę A.Lukašenka Baltarusijos gyventojams „išrašė receptą“ nuo koronaviruso – darbas, degtinė ir pirtis.

„Dažniau plaukite rankas, laiku pusryčiaukite, pietaukite ir vakarieniaukite. Aš esu žmogus negeriantis, bet neseniai juokaudamas sakau, kad degtine reikia ne tik rankas plauti. Tikriausiai 40-50 gramų absoliutaus alkoholio per dieną turėtų užmušti šį virusą. Bet tai – ne darbe“, – šios savaitės pradžioje kalbėjo A.Lukašenka.

Jo žodžiais, sunkus fizinis darbas taip pat gali išgelbėti nuo virusų.

„Malonu žiūrėti per televizorių – žmonės vairuoja traktorius, niekas nekalba apie virusus. Traktorius visus išgydys, laukai visus išgydys“, – teigė prezidentas.

„Be to, pirtis du ar tris kartus per savaitę – taip pat naudinga. Kinai mums pranešė, kad šis virusas 60 laipsnių pagal Celsijų neatlaiko“, – pridūrė A.Lukašenka.

Naujausiais duomenimis, patvirtintų COVID-19 atvejų Baltarusijoje per pastarąją parą padaugėjo 15 iki 51, iš jų tik devyniems pasireiškė klinikiniai šios ligos simptomai. Mirčių nuo šios ligos Baltarusijoje kol kas neužregistruota.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė atlikti tris kartus daugiau testų dėl koronaviruso.

Premjeras Juri Ratas ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė, kad nuspręsta per dieną atlikti nebe 300, o iki 1 000 testų.

Kaip ir anksčiau tyrimai bus vykdomi pagal šeimos gydytojo siuntimą, sakė ministras pirmininkas.

Be ro, septyniuose Estijos miestuose bus atidaryti laikini tyrimų punktai.

Estijos nacionalinis muziejus (ERM) renka koronaviruso epidemijos poveikio kasdieniam žmonių gyvenimui ir prisitaikymo prie naujos situacijos istorijas.

Visi norintieji gali siųsti muziejui savo nuotraukas, istorijas ir mintis. Žmonės taip pat gali rasti muziejaus parengtų klausimų, padėsiančių aprašyti savo išgyvenimus.

ERM ketvirtadienį nurodė laukiantis pasakojimų, kaip ekstremali situacija pakeitė žmonių aplinką. Taip pat laukiama nuotraukų, rodančių, kaip šeimos kartu leidžia laiką, ar tai vyktų tarp namų sienų, ar gamtoje, sportuojant arba vaikštinėjant. 

Meksikoje patvirtintas pirmasis mirties nuo COVID-19 atvejis, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. 

Diabetu sirgusiam 41 metų asmeniui pirmieji koronaviruso infekcijos simptomai pasireiškė kovo 9 dieną.

Vietos žiniasklaida skelbia, kad trečiadienį miręs asmuo nesilankė šalyse, paveiktose koronaviruso protrūkio. 

Tačiau mirusiojo žmona televizijai „Televisa“ sakė, kad jos sutuoktinis su draugu kovo 3 dieną lankėsi švedų roko grupės „Ghost“ koncerte Meksiko sporto rūmuose. 

Anot moters, Meksikos sveikatos priežiūros pareigūnai nestebėjo jos vyro situacijos, „nesidomėjo netgi telefonu“.   

„Mus stebėjo mūsų šeimos gydytojas“, – sakė ji. 

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad iš viso Meksikoje nustatyta 118 užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Vokietijoje užfiksuoti 10 999 koronaviruso atvejai, ketvirtadienį skelbia oficialius duomenis skelbiantis Roberto Kocho visuomenės sveikatos institutas.

Užsikrėtimo atvejų skaičius per vieną dieną padidėjo 2 801.

Nuo koronaviruso šalyje mirė 20 žmonių. Labiausiai nuo viruso nukentėjo Šiaurės Reinas-Vestfalija, kur užfiksuoti 3 033 susirgimo atvejai.

Baltarusijos verslininkų konfederacija kreipėsi į vyriausybės vadovą Sergejų Rumą, ragindama skelbti šalyje nepraprastąją padėtį, pradėti kurti valstybinės paramos paketą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms.

Skelbiama, jog dabartinė krizė stipriausiai smogė turizmo, transporto, prekybos, paslaugų ir gamybos įmonėms.

„Pastarosiomis savaitėmis Baltarusijos verslas susitraukė 10-12 procentų. Tai skatina mus prašyti vyriausybę skelbti nepaprastąją padėtį. Ji įvesta visoje Europoje, bet tik ne mūsų šalyje“, – kreipimąsi į vyriausybę komentavo šios organizacijos vienas vadovų Vladimiras Kariaginas.

„Visų pirma, mes manome, kad būtina apsvarstyti supaprastinto laikino darbuotojų perkėlimo į nuotolinį darbą namuose, nuomos, komunalinių, prieigos prie interneto ir panašių mokesčių bei įmokų įšaldymo ar atidėjimo klausimus“, – sakė jis.

„Be to, būtina skubiai apsispręsti dėl papildomos paramos sveikatos apsaugos įstaigoms“, – pridūrė V.Kariaginas.

Prancūzijoje dviem savaitėms paskelbtas karantinas, kai žmonės turi likti namuose, tikriausiai turės būti pratęstas siekiant suvaldyti naujojo koronaviruso pandemiją, ketvirtadienį sakė visuomenės sveikatos agentūros vadovė.

Protrūkiui suvaldyti reikia „nuo dviejų iki keturių savaičių“, radijui „Franceinfo“ sakė Genevieve Chene.

Tai reiškia, kad antradienį įsigaliojusio draudimo eiti iš namų pratęsimas, „labai tikėtina, bus būtinas“, pridūrė ji.

Latvijoje per pastarąją parą užfiksuoti dar 15 naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 86, ketvirtadienį informavo Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Per pastarąją parą dėl COVID-19 ištirti 533 žmonės, 15 iš jų nustatytas virusas. Iš viso Latvijoje atlikti 2 677 testai dėl šios infekcijos.

Praėjusį penktadienį Latvijos vyriausybė paskelbė ekstremalią padėtį ir įvedė virtinę griežtų priemonių, turinčių apriboti viruso plitimą. Nepaprastoji padėtis galios iki balandžio 14 dienos, bet dar gali būti pratęsta. 

Vyriausybė taip pat nusprendė nuo kovo 17-osios iki balandžio 14 dienos sustabdyti tarptautinį keleivių pervežimą oro transportu, traukiniais, laivais ir autobusais.

Londono metropolitenas nuo penktadienio dėl koronaviruso apribos savo darbą, pranešė Londono transporto operatorė „Tfl“.

Visiškai uždaroma metro linija „Waterloo & City“, jungianti judrią Anglijos sostinės Vaterlo stotį ir Londono verslo centrą.

Be to, operatorė nurodė, kad bus uždarytos iki 40 metropoliteno stočių kitose linijose. Londoniečiai prašomi pasitikrinti naujausią informaciją dėl stočių prieš kelionę.

Stotys bus uždarytos iki atskiro pranešimo, skelbia „Tfl“.

Londono valdžia ragina miestiečius nesant būtinybės nesinaudoti viešuoju transportu.

„Scanpix“ nuotr./Tuščia Oksfordo gatvė Londone centre

„Raginu londoniečius naudotis viešuoju transportu tik būtiniausiais atvejais“, – pabrėžė meras Sadiqas Khanas.

Sostinės valdžia taip pat svarsto galimybę uždaryti daugumą parduotuvių, praneša kanalas „Sky News“, remdamasis šaltiniais vyriausybėje. Tokių priemonių gali būti imtasi jau šį savaitgalį, bet maisto parduotuvės ir vaistinės liktų atidarytos, skelbia televizija.

Anksčiau Jungtinės Karalystės valdžia jau ragino šalies gyventojus susilaikyti nuo nebūtinų kelionių. Britų premjeras Borisas Johnsonas patarė gyventojams nevaikščioti į barus, restoranus ir teatrus. Nuo penktadienio visoje šalyje uždaromos mokyklos.

Londonas labiausiai iš visų JK miestų nukentėjo nuo koronaviruso. Ten užfiksuoti 953 jo sukeliamos ligos COVID-19 atvejai. Iš viso JK ja serga 2 626 žmonės. Šalyje nuo koronaviruso mirė 104 žmonės, iš jų 35 – Londone.

Rusijoje užregistruotas pirmas mirties nuo koronaviruso atvejis, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai.

Mirė 79 metų moteris, hospitalizuota Maskvoje.

Į ligoninę moteris, kuriai buvo nustatytas koronavirusas, pateko kovo 13 dieną, ji taip pat sirgo diabetu ir turėjo širdies problemų, socialiniuose tinkluose pranešė Maskvos reagavimo į koronavirusą darbo grupė.

Intensyviosios slaugos palatoje gydyta pacientė mirė nuo pneumonijos, sakoma pranešime. Žmonės, turėję kontaktų su ja, izoliuoti.

„Ši pagyvenusi pacientė sirgo keliomis lėtinėmis ligomis“, – sakė Maskvos 2-osios infekcinės ligoninės vyriausioji gydytoja Svetlana Krasnova, kurios žodžiai cituojami pranešime.

Maskvos meras Sergejus Sobjaninas socialiniame tinkle „Twitter“ pridūrė, kad „deja, turime pirmąją netektį dėl koronaviruso infekcijos“.

Rusijoje užregistruoti 147 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs skaičiai.

Maskvos valdžia trečiadienį paragino pagyvenusius žmones vengti vietų, kur renkasi daug žmonių, įskaitant kavines ir prekybos centrus.

Prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę sakė, kad padėtis dėl koronaviruso šalyje „bendrai kontroliuojama“, o vyriausybė pažadėjo atlikti daugiau testų.

Premjeras Michailas Mišustinas ketvirtadienį per vyriausybės posėdį paragino žmones „kuo labiau sumažinti kontaktų“ skaičių.

Tailando ligoninės kovai su koronavirusu pasitelkia „robotus nindzes“, matuosiančius pacientų temperatūrą ir padėsiančius apsaugoti darbu apkrautus medicinos darbuotojus kovos su virusu fronto linijoje.

Robotai, kurie buvo sukurti po insulto sveikstantiems pacientams stebėti, greit buvo pritaikyti kovai su koronavirusu, nuo kurio pasaulyje mirė beveik 9 tūkst. žmonių.

Robotai padeda medikams keturiose ligoninėse Bankoke ir aplink jį, mažindami gydytojų ir slaugytojų užsikrėtimo riziką.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tailande su koronavirusu kovoti padeda „robotai nindzės“

Pasitelkdami robotus medikai gali kalbėtis su pacientais per vaizdo ryšį. „Jie gali stovėti už palatos durų ir bendrauti su viduje esančiais pacientais per robotą“, – sakė Viboonas Sangveraphunsiri iš Chulalongkorno universiteto.

Vėliau bus sukurta modelių, kurie galėtų nunešti maisto ir vaistų pacientams. Galiausiai robotus būtų galima panaudoti palatų dezinfekavimui, naujienų agentūrai AFP sakė Viboonas Sangveraphunsiri.

Jo inžinierių komanda skuba pagaminti daugiau „nindzių“, kurios taip vadinamos dėl matinio juodo paviršiaus, dar 10-čiai ligoninių visoje šalyje.

Tailande patvirtinta daugiau kaip 200 užsikrėtimo COVID-19 atvejų, įskaitant mažiausiai vieną mirties atvejį. Daugiau kaip 40 pacientų pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.

Stabdydama viruso plitimą valdžia neseniai nurodė uždaryti barus, masažo salonus ir pasilinksminimo vietas.

Pagal naująsias taisykles į šalį atvykstantys keliautojai turi pateikti sveikatos pažymas.

Kol kas pareigūnai nesiėmė tokių griežtų priemonių kaip kitos šalys, bandydami riboti žalą itin svarbiam Tailando turizmo sektoriui.

Tačiau vyriausybės patikinimai, kad pandemija kontroliuojama, neužkirto kelio paniško pirkimo priepuoliams maisto parduotuvėse.

Gydytojai taip pat ragina šalies gyventojus neiti iš namų.

Italijos premjeras Giuseppe Conte ketvirtadienį pareiškė, kad karantinas labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioje Europos šalyje bus pratęstas po balandžio 3-osios.

Kovo 12 dieną visoje šalyje paskelbtų priemonių, įskaitant daugumos kompanijų uždarymą ir viešų susibūrimų draudimą, galiojimas turėjo baigtis kovo 25-ąją.

Tokios priemonės, kaip mokyklų uždarymas ir draudimas žiūrovams dalyvauti sporto renginiuose, buvo įvestos iki balandžio 3 dienos.

„Priemonės, kurių ėmėmės, privalo būti pratęstos po pirminio termino“, – sakė ministras pirmininkas leidiniui „Corriere della Sera“.

G.Conte paminėjo daugelio kompanijų uždarymą, „individualios veiklos“ sustabdymą ir mokyklų uždarymą.

„Išvengėme sistemos griūties, varžomosios priemonės veikia“, – sakė jis.

Premjeras išreiškė viltį, kad epidemijos pikas šalyje bus pasiektas po kelių dienų, o tada naujų užsikrėtimo atvejų ims mažėti.

Tačiau jis perspėjo, kad net ir pasibaigus blogiausiems dalykams „negalėsime iš karto grįžti į tokį gyvenimą, koks buvo“.

Nuo antradienio iki trečiadienio COVID-19 Italijoje nusinešė 475 gyvybes. Šis rekordinis vienos paros aukų skaičius yra didesnis nei užfiksuotas kurioje nors kitoje šalyje nuo pat protrūkio pradžios Kinijoje praeitų metų pabaigoje.

Italijoje nuo viruso jau mirė kone 3 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek Kinijoje.

Japonijos imperatoriaus Naruhito ir imperatorienės Masako valstybinis vizitas į Jungtinę Karalystę atidedamas dėl koronaviruso pandemijos, ketvirtadienį pranešė Bakingamo rūmai.

„Po konsultacijų su Jos didenybės vyriausybe ir Japonijos vyriausybe Jos didenybė karalienė sutiko, kad dabartinėmis sąlygomis 2020-ųjų pavasarį planuotas Jų didenybių Japonijos imperatoriaus ir imperatorienės valstybinis vizitas į Jungtinę Karalystę  turėtų būti atidėtas“, – sakoma pranešime.

Jame priduriama, kad nauja vizito data turėtų būti sutarta vėliau.

Jame priduriama, kad nauja vizito data turėtų būti sutarta vėliau.

Imperatoriškasis vizitas atidėtas Britanijai griežtinant ligos COVID-19, nuo kurios šalyje mirė 104 žmonės, stabdymo priemones.

Vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad artimiausiomis dienomis uždarys mokyklas ir paskelbs parengtį 20 tūkst. karių.

Naruhito seniausios pasaulyje monarchijos galva tapo pernai balandį, jo tėvui Akihito priėmus istorinį sprendimą atsistatydinti. Į JK imperatorius ir imperatorienė turėjo atvykti šį pavasarį.

Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yoshihide Suga žurnalistams sakė: „Tikėjomės, kad vizitas į Britaniją įvyks antrąjį šių metų ketvirtį. Tačiau atsižvelgdami į naujojo koronaviruso... plitimo pasaulyje situaciją, koordinuosime iš naujo, tardamiesi su britų vyriausybe.“

Irano aukščiausiasis lyderis suteiks malonę dar 10 tūkst. kalinių, šaliai bandant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą, ketvirtadienį pranešė valstybinė televizija. 

Irano teismų sistemos atstovas Gholamhosseinas Esmaili sakė, kad 10 tūkst. kalinių, įskaitant tam tikrą skaičių asmenų, nuteistų dėl kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, bus amnestuoti aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei dekretu Novrūzo (persų Naujųjų metų) proga.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irano aukščiausiasis lyderis, ajatola Ali Khamenei

Nuo 1989 metų aukščiausiojo lyderio postą užimantis A.Khamenei, tariantis paskutinį žodį dėl visų valstybei svarbių sprendimų, retkarčiais suteikia malonę kaliniams.

Pernai per 40-ąsias 1979 metų Islamo revoliucijos metines buvo amnestuoti daugiau kaip 50 tūkst. nuteistųjų.     

Kovodamas su koronavirusu, nuo kurio šalyje jau mirė per 1 100 žmonių, Iranas kiek anksčiau laikinai paleido iš kalėjimų 85 tūkst. nuteistųjų.  

Vakarų šalys ragina šiitišką respubliką paleisti dvigubą pilietybę turinčius asmenis ir politinius kalinius, kaltindamos Teheraną, kad šis juos naudoja kaip poveikio priemonę derybose.   

Tarp laikinai paleistų nuteistųjų yra Irano ir Didžiosios Britanijos pilietybę turinti Nazanin Zaghari-Ratcliffe.

„Thomson Reuters“ labdaros fonde dirbusi moteris buvo areštuota 2016 metais, kai rengėsi išvykti iš Teherano su savo mažamete dukra. Ji buvo nuteista kalėti penkerius metus už tai, kad esą planavo nuversti Irano vyriausybę.

Brazilijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo iki 428, mirė keturi žmonės, o 18 pacientų gydomi ligoninėse, ketvirtadienį remdamasis šalies Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis paskelbė naujienų portalas G1.

Trečiadienį Brazilija skelbė apie 291 užsikrėtimo atvejį ir du mirties atvejus. Taigi, per parą šalyje patvirtinti 137 nauji užsikrėtimo ir du nauji mirties atvejai.

Daugiausiai naujų užsikrėtimo atvejų – 240 – nustatyta San Paulo valstijoje. Antroje vietoje šiuo požiūriu yra Rio de Žaneiras su 45 atvejais. Kitose valstijose ir federalinėje apygardoje užregistruota nuo vieno iki 26 užsikrėtimo atvejų.

Minėtas portalas pateikia ir Brazilijos valstijų sveikatos apsaugos departamentų duomenis, kurie rodytų, kad 20-yje valstijų ir vienoje federalinėje apygardoje yra 529 užsikrėtimo atvejai. Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija šio skaičiaus kol kas nepatvirtino.

Greito maisto restoranų tinklas KFC, sekdamas „McDonald's“ pavyzdžiu, nuo kovo 19-osios laikinai uždaro savo užkandinių salonus ir maistą gamins tik išsinešimui bei per vairuotojams skirtus užsakymų langelius.

Panašių priemonių koronaviruso plitimui apriboti nusprendė imtis ir kitos tokių viešojo maitinimo paslaugų teikėjos Jungtinėse Valstijose, tokios kaip „Wendy's“ ar „Dunkin' Brands“.

„Starbucks“ restoranai JAV ir Kanadoje per artimiausias dvi savaites taip pat dirbs tik išsinešimo režimu, o vietose, kur žmonių srautai dideli, pavyzdžiui, prekybos centruose ar universitetų teritorijose, taip pat ten, kur užfiksuota daug užsikrėtimo koronavirusu atveju – išvis bus laikinai uždaryti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šios savaitės pradžioje paragino amerikiečius vengti daugiau kaip 10 žmonių susibūrimų, o vyresnio amžiaus žmones – išvis neiti iš namų.

Kosta Rikoje trečiadienį užregistruotas pirmasis šalyje mirties nuo koronaviruso atvejis: mirė ligoninėje gulėjęs 87 metų vyras.

Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime sakoma, kad pacientas buvo gydomas intensyviosios slaugos palatoje ligoninėje Alachuelos mieste, esančiame 15 km į šiaurės rytus nuo sostinės San Chosės, kur užregistruota daugiausiai užsikrėtimo atvejų.

Pranešimas pasirodė kelios valandos po to, kai sveikatos apsaugos ministras Danielis Salasas paskelbė apie staigų užsikrėtimo atvejų šalyje skaičiaus padidėjimą – nuo 50 iki 69.

Viruso sukeliama liga COVID-19 Lotynų Amerikoje iš pradžių plito lėčiau, nei kituose pasaulio regionuose, bet dabar ima plisti smarkiau.

Du JAV įstatymų leidėjai, įskaitant Floridos atstovą, trečiadienį tapo pirmaisiais Kongreso nariais, paskelbusiais, kad jiems testais nustatytas naujasis koronavirusas.  

Kongresmeno Mario Diazo-Balarto biuras išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad įstatymų leidėjui „visai neseniai buvo pranešta, kad jam nustatyta [koronaviruso infekcija] COVID-19“.  

Respublikonas M.Diazas-Balartas išrinktas Majamyje. Kiek anksčiau Majamio miesto meras Francis Suarezas pranešė, kad jam praėjusią savaitę buvo nustatytas koronavirusas.  

Abu politikai laikosi Ligų prevencijos ir kontrolės centrų (CDC) rekomendacijų dėl saviizoliacijos namuose.  

M.Diazui-Balartui patvirtinta koronaviruso diagnozė paskatino nedelsiant izoliuotis antrą pagal rangą Atstovų Rūmų respublikoną Steve'ą Scalise'ą, kuris praėjusią savaitę ilgai bendravo su kolega.  

„Laimei, nejaučiu jokių simptomų. Tęsiu darbą nuotoliniu būdu prie Kongreso kovos su koronavirusu teisės aktų ir palaikysiu glaudų ryšį su [Donaldo] Trumpo administracijos pareigūnais, siekiant, kad būtų toliau imamasi skubių veiksmų kovai su šia krize“, – rašoma S.Scalise'o išplatintame pareiškime.      

Demokratas Benas McAdamsas iš vakarinės Jutos valstijos tapo antruoju kongresmenu, paskelbusiu apie jam nustatytą COVID-19. 

Šeštadienį vakare sugrįžęs iš Vašingtono B.McAdamsas pajuto peršalimo simptomus.   

„Simptomai sustiprėjo, man pakilo temperatūra, atsirado sausas kosulys ir dusulys. Izoliavausi“, – sakė kongresmenas.   

Antradienį jam buvo atliktas tyrimas, o trečiadienį patvirtinta koronaviruso diagnozė. B.McAdamsas liko izoliuotas namuose. 

Kongreso gydytojo pranešime, kurį išplatino Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi, rašoma, kad M.Diazas-Balartas ir B.McAdamsas „serga, tačiau jų būklė gera“.  

Jie laikosi sveikatos priežiūros pareigūnų paskelbtų rekomendacijų dėl saviizoliacijos, priduriama pranešime.   

M.Diazas-Balartas sakė, kad laikosi karantino ir dirba iš savo buto Vašingtone. 

„Noriu, kad visi žinotų, jog jaučiuosi kur kas geriau“, – sakė jis. 

„Visgi labai svarbu, jog visi žiūrėtų į tai labai rimtai ir paisytų CDC rekomendacijų, kad nesusirgtų ir neplatintų viruso“, – pabrėžė jis.   

Keli JAV įstatymų leidėjai izoliavosi po kontakto su vyru, dalyvavusiu šalia Vašingtono vykusioje konservatorių konferencijoje, po kurios jam buvo diagnozuotas koronavirusas.  

Jungtinėse Valstijose nuo koronaviruso mirė 150 žmonių, patvirtinta daugiau nei 9 300 užsikrėtimo atvejų, skelbia duomenis renkantis Johnso Hopkinso universitetas.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad Kinijos valdžia nepateikia pilnų duomenų apie koronaviruso plitimą.

„Tai dalykai, kuriuos darė kinų Komunistų partija ir kurie sukėlė grėsmę visam pasauliui ir jo tautoms. Jie nebuvo pakankamai atviri“, – trečiadienį pareiškė JAV diplomatijos vadovas Seano Hannity laidoje.

„Kinijos vyriausybė žinojo apie šią riziką, nustatė ją; ji buvo pirmoji, kuri apie ją sužinojo, bet veltui iššvaistė brangias dienas, leidusi žmonėms išvykti iš Uhano į tokias vietas kaip Italija, kuri dabar labai smarkiai kenčia“, – kalbėjo M.Pompeo.

Pasak jo, Kinija ir toliau slepia tikrąją informaciją, todėl išsiunčia iš šalies užsienio žurnalistus, kurie rašo tiesą, atjungia nuo interneto žmones, kurie yra pasirengę apie tai pranešti.

„Čia ir slypi grėsmė, problema, – sakė M.Pompeo. – Labai svarbu... yra tai, kad mes privalome pasistengti gauti šią informaciją iš kinų Komunistų partijos, kad galėtume padėti savo medicinos specialistams čia, Jungtinėse Valstijose, gauti teisę išgelbėti amerikiečių ir žmonių visame pasaulyje gyvybes.“

Australija ir Naujoji Zelandija ketvirtadienį uždarė savo sienas ir paskelbė beprecedenčius draudimus atvykti nerezidentams, taip tikėdamosi stabdyti naujojo koronaviruso plitimą.

Australijos premjeras Scottas Morrisonas ketvirtadienį pranešė, kad į šalį bus draudžiama atvykti visiems, kas nėra jos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai.

Jis pridūrė, kad draudimas įsigalios penktadienį 21 val. vietos laiku.

Apie panašią priemonę paskelbė ir Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern, kuri pripažino: „Suprantu, kaip tai ypatinga. Niekada per Naujosios Zelandijos istoriją nebuvo panaudota tokia galia.“

Australija ir Naujoji Zelandija paskelbė virtinę suvaržymų pandemijai stabdyti, bet kol kas neuždarė mokyklų ir neįvedė didesnio masto uždarymo.

Valdžia tikisi, kad draudimai pakankamai sulėtins užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimą ir nereikės skelbti dar griežtesnių priemonių, kurios paralyžiuotų abi ekonomikas ir transformuotų gyvenimą daugeliui mėnesių.

Australijoje šiuo metu yra 642 patvirtinti COVID-19 atvejai; skaičius padvigubėja maždaug kas trys dienos. Naujojoje Zelandijoje užregistruoti 28 ligos atvejai.

Pasak S.Morrisono, maždaug 80 proc. Australijos užsikrėtimo atvejų yra susiję su žmonėmis, „kurie pasigavo virusą užsienyje ar turėjo tiesioginių kontaktų su kažkuo, kas grįžo iš užsienio“.

Neseniai atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 69 proc. australų pritaria sienos uždarymui.

J.Ardern sakė, kad draudimas galios ir vizas turintiems žmonėms.

„Šiandienos sprendimu visiems turistams ir laikinų vizų turėtojams, tokiems kaip studentai ar laikini darbuotojai, nebeleidžiama atvykti į Naująją Zelandiją“, – sakė premjerė.