Kraujuojanti Meksikos žaizda: narkotikai ir smurtas (nuotraukos)

Jei nužudymų statistika ir toliau augs dabartiniu tempu, iki 2012 metų gruodžio, kai baigsis dabartinės valdžios įgaliojimai, šalyje bus nužudyta apie 75 tūkst. žmonių. Meksikos valdžios pozicija vis didėjančio smurto šalyje atžvilgiu gan ironiška: pabrėžiama, kad, deja, bet smurto išvengti neįmanoma.

Neseniai duotame interviu šalies prezidentas Felipe Calderonas sakė: „Norėčiau, kad būtų mažiau smurto. Tačiau, jei atvirai, trumpalaikėje perspektyvoje tai nenusimato. Šiuo laikotarpiu šalyje išliks aukštas smurto lygis. Smurtas sumažės tik vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje“.

Ypač į neviltį varantis valdžios kovos su organizuotu nusikaltimu aspektas – tai, kad, nepaisant didelės šių nusikaltimų kainos, t. y. daugybės žūstančių žmonių, ši kova nė kiek nesumažino pagrobimų, turto prievartavimų ir prekybos žmonėmis statistikos.

Jei nužudymų statistika ir toliau augs dabartiniu tempu, iki 2012 metų gruodžio, kai baigsis dabartinės valdžios įgaliojimai, šalyje bus nužudyta apie 75 tūkst. žmoniųBe to, neseni kelių narkotikų magnatų suėmimai sąlygojo siaubingus dalykus: nusikalstamų organizacijų padaugėjimą; padidėjusį smurto lygį; organizuotų nusikaltimų išsiplėtimą teritorine prasme.

Kokie yra pagrindiniai Meksiką niokojančio smurto modeliai? Iš esmės tai selektvyus smurto tipas, kurį organizuoja tarpusavyje konkuruojančios organizacijos ir policijos bei kariuomenės vadai. Šio smurto modelį nulemia nuolatinis kriminalinių tinklų nestabilumas, prie kurio labai daug prisidėjo valdžia, ir šių tinklų sugebėjimas išlaikyti ir laimėti naujų teritorijų narkotikų pardavimui.

Iš Meksikoje esančių 2 456 savivaldybių, 162-ose įvykdyta 80 proc. visų nužudymų.

Valstybės lygmeniu išskiriami du pagrindiniai dramatiško ir staigaus žmonių nužudymų atvejų padaugėjimo, susijusio su narkotikais, periodai. Pirmasis iš jų prasidėjo 2008 metų balandį ir tęsėsi iki 2008 metų lapkričio, kai nužudytų žmonių skaičius nuo 200 žmonių per mėnesį išaugo iki 700.

Šios pirmosios bangos pagrindu tapo vieno iš narkotikų kartelio lyderių suėmimas 2008 metų sausį. Šis suėmimas baigėsi dviejų organizacijų susiskaldymu 2008 metų kovą.

Antrojo smurto protrūkio banga kilo 2009 metų lapkritį ir tęsėsi iki 2010 metų gegužės. Šiuo laikotarpiu 500 per mėnesį nužudomų žmonių skaičius išaugo iki 1 000. Šią smurto bangą iššaukė vieno iš narkotikų kartelio lyderių nužudymas.

Per pirmąjį 2010 metų pusmetį, smurto mastai padidėjo 21 iš 32 Meksikos valstijų. 12-oje iš jų smurto protrūkis siejamas su padidėjusiu gaujų bendradarbiavimu su karteliais.
 
Pavyzdžiui, viename iš Čihuahua valstijos miestų didžiausiomis ir pačiomis žiauriausiomis gaujomis naudojasi narkotikų karteliai, norėdami nelegaliai parduoti ar importuoti ginklus, nužudyti tam tikrus žmones, prievartauti turtą, grobti žmones.

Meksikos policijos kova su gaujomis dažnai tampa lemiama aplinkybe, priverčiančia gaujas bendradarbiauti su narkotikų karteliais, pasiūlančiais joms apsaugą ir kitą naudą. Kai kuriose Meksikos teritorijose smurtą būtų galima sumažinti imantis veiksmų, kurių ėmėsi Jungtinių Valstijų valdžia, kovodama su smurtu šalyje. Tačiau Meksikoje taip pat egzistuoja kitokie smurto tipai, nesusiję su gaujomis.