Sekmadienį Berlyne susirinkusiems Vokietijos parlamento užsienio reikalų komiteto nariams šalies žvalgybos vadovas Gerhardas Schindleris paskelbė ataskaitą apie vidinius nesutarimus Kremliuje. Vidinės kovos Maskvoje verda nepaisant V.Putino siekio pristatyti savo vyriausybę pasauliui kaip vieningą monolitą.
G.Schindleris teigė, kad šiuo metu tiek kietosios linijos šalininkai, tiek oligarchai deda visas pastangas, kad būtų paveiktas V.Putinas.
„Vokietijos žvalgybos duomenimis, tikėtina, kad kai kurie oligarchai, nerimaujantys dėl ES įvedamų sankcijų, greitai iškels ekonominius interesus virš politinių ir bandys stabdyti V.Putiną“, – sakė G.Schindleris.
Kalbėdamasis su Vokietijos kanclere Angela Merkel G.Schindleris teigė, kad, skirtingai negu karo Ukrainoje pradžioje, V.Putino valdžios blokas šiuo metu nėra vieningas.
Grupuočių kova Kremliuje prasidėjo po sudaryto naujausio ES sankcijų sąrašo, į kurį pateko 87 asmenys ir 20 įmonių. Sąraše yra nemažai V.Putino aplinkai artimų asmenų.
Šių sankcijų buvo imtasi prorusiškiems teroristams Ukrainoje numušus Malaizijos lainerį „Boeing 777”. Po šios tragedijos Maskvos remiami separatistai nesudarė tinkamų sąlygų katastrofai tirti, o Rusija tebetiekia ginklus teroristams.
ES šalių atstovai uždraudė Rusijos bankams, kurių daugiau negu 50 proc. akcijų valdo valstybė, didinti savo kapitalą, naudojantis Europos vertybinių popierių biržomis.
Kietosios Kremliaus linijos šalininkas Sergejus Glazjevas, kuris yra V.Putino patarėjas Rusijos santykiams su Ukraina, pareiškė, jog Europa yra „išsigimusi“, o JAV yra Rusijos priešas.
S.Glazjevas išreiškė norą, kad Rusija atsuktų nugarą Vakarams, o svarbiausio šalies ekonominio partnerio vietą vietoje Europos užimtų Kinija. „Spiegel“ žiniomis, S.Glazjevas sveikino ES įvestas sankcijas.
Buvęs liberalių pažiūrų Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas tikino: „Jei sankcijos bus įvestos visam Rusijos finansų sektoriui, tuomet mūsų ekonomika žlugtų per šešias savaites“.
Vis dėlto, Rusijos oligarchai puikiai supranta, kad jų šalis itin priklauso nuo Vakarų šalių technologijų. Buvęs liberalių pažiūrų Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas tikino: „Jei sankcijos bus įvestos visam Rusijos finansų sektoriui, tuomet mūsų ekonomika žlugtų per šešias savaites“.
Teigiama, kad būtent Vokietijos žvalgybos surinkti duomenys apie vidines kovas Maskvoje paskatino Berlyną pritarti naujoms ekonominėms sankcijoms.
Ilgą laiką valdančioji A.Merkel koalicija atsargiai kalbėjo apie galimas naujas sankcijas ir tokią nuostatą argumentavo nuostoliais, kuriuos patirtų Vokietijos verslas Rusijoje. 2013 m. Vokietijos eksportas į Rusiją siekė 36 mlrd. eurų. Vokietijos pramonės įmonių vadovai perspėjo, kad dėl įvestų sankcijų jie būtų vieninteliai pralaimėtojai.
Vis dėlto, praėjusią savaitę A.Merkel pakeitė toną ir pradėjo ES spausti dėl naujų sankcijų įvedimo Rusijai. Pakitusią retoriką paskatino ir Vokietijos valdžios susierzinimas dėl V.Putino nesugebėjimo užtikrinti netrukdomą numušto Malaizijos lainerio katastrofos tyrimą.
Pakitusią Vokietijos verslo nuomonę pareiškė ir už Vokietijos verslininkų ir prekybos interesus Rusijoje atsakingos komisijos vadovas Eckhardas Cordes'as: „Vokietijos pramonei politika turėtų būti pirmoje vietoje. Jei bus sutarta dėl ekonominių sankcijų, mes jas paremsime“.
Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis taip pat patvirtino Vokietijos žvalgybos duomenis apie interesų kovas Kremliuje ir pridūrė, kad sankcijos turėtų būti taikomos turtingiems Rusijos verslininkams.
„Pirmiausia, mes turime smogti oligarchams. Turime tai daryti. Privalome užšaldyti jų banko sąskaitas Europos šalyse ir panaikinti jų leidimus kelionėms“, – aiškino S.Gabrielis.
Naujoms sankcijoms pritaria ir buvęs Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble. Interviu dienraščiui „Bild am Sonntag“ jis teigė, kad Vokietijos interesai yra antroje vietoje po užsienio pollitikos ir santykių su Rusija.
„Stabilumas ir taika yra prioritetai“, – teigė W.Schauble ir pridūrė: „Bet kokia grėsmė taikai ir stabilumui būtų didesnė grėsmė ekonominei plėtrai“.
„Stabilumas ir taika yra prioritetai“, – teigė W.Schauble ir pridūrė: „Bet kokia grėsmė taikai ir stabilumui būtų didesnė grėsmė ekonominei plėtrai“.
„Rublis praranda savo vertę. Rusijos biudžeto deficitas auga, o ekonominė plėtra menka. Net Rusijos prezidentas tai supranta“, – sankcijų rezultatus vardijo buvęs šalies finansų ministras.
Remiantis Vokietijos verslo ataskaitomis, Rusijos įmonės pradėjo vengti užsisakinėti techniką ir kitus produktus iš Vokietijos dėl neaiškaus politinio klimato šalyje. Vokietijos eksportas į Rusiją per pirmus keturis 2014 m. mėnesius smuko 15 proc. Eksporto sumažėjimas ypatingai susitraukė birželio mėnesį.
W.Schauble ragino Europos šalis suformuoti vieningą frontą prieš Rusiją: „Maskvoje niekada neturėtų pradėti galvoti, kad su savo požiūriu Rusija gali laimėti“.
