Rugsėjo 16 d. Rusijos teisėsauga korporacijos „Sistema“ vadovui V.Jevtušenkovui pateikė kaltinimus dėl pinigų plovimo ir įstatymo neatitinkančio bendrovės „Bašneft“ privatizavimo. Šiuo metu verslininkui paskirtas namų areštas. Iš karto po V.Jevtušenkovo suėmimo Rusijos verslininkų ir gamintojų sąjunga Vladimirui Putinui nusiuntė laišką, kuriame prašė sušvelninti verslininkui skirtą kardomąją priemonę. Rusijos banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas verslininko sulaikymą pavadino tragedija.
„Rosneft“ versija
Kai kurių ekspertų ir Rusijos visuomenės žvilgsniai taip pat krypsta į „Rosneft“ vadovą Igorį Sečiną.
Tą pačią dieną buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis iškėlė versiją, kad baudžiamaja byla prieš V.Jevtušenkovą buvo suinteresuotas koncernas „Rosneft“, kuris anksčiau pats norėjo įsigyti „Bašneft“ akcijas.
Apie tai, kad „Rosneft“ siekia įsigyti Baškirijos naftos perdirbimo kompanijos akcijas, informacija pasirodė dar 2013 m. liepą, kuomet apie tai prasitarė pačios „Rosneft“ atstovai.
Svarbu pažymėti, kad pats „Bašneft“ akcijų įsigijimas buvo palaimintas Rusijos antimonopolinės tarnybos. Tuo metu Rusijos prezidento postą užėmė Dmitrijus Medvedevas.
Akivaizdu, kad V.Jevtušenkovo byla yra politiškai motyvuota, o sprendimą dėl jos priėmė aukščiausieji Kremliaus sluoksniai. Kai kurių ekspertų ir Rusijos visuomenės žvilgsniai taip pat krypsta į „Rosneft“ vadovą Igorį Sečiną.
Tačiau kaip pranešė šaltiniai tiek „Rosneft“, tiek pačioje „Sistema“ bendrovėje, V.Jevtušenkovas ir I.Sečinas jau buvo beveik susitarę dėl „Bašneft“ pirkimo ir pardavimo sandorio. Tas kas atsitiko?
V.Jevtušenkovas dirbo ranka rankon su V.Janukovyčiumi
Tačiau egzistuoja ir kita V.Jevtušenkovo bylos versija. V.Putinui ir jo aplinkos žmonėms galėjo nepatikti verslininko įsitraukimas į įvykius vadinamojoje Novorusijoje (prorusiškų teroristų valdomose Rytų Ukrainos srityse).
Ne paslaptis, kad V.Jevtušenkovas palaiko draugiškus santykius su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi. 2007 m. Ukrainoje „Julijos Tymošenko blokas“ apkaltino V.Janukovyčių, kad jo poilsį Altajuje apmokėjo V.Jevtušenkovas. „Sistemos“ atstovai spaudai tuo metu patvirtino, kad viename iš Altajaus poilsio namų V.Jevtušenkovas atostogavo kartu su V.Janukovyčiumi, tačiau tikino, kad kiekvienas iš jų apsimokėjo savo sąskaitas.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad po V.Janukovyčiaus pabėgimo į Rusiją jis iš pradžių gyveno Maskvos sanatorijoje, priklausančioje V.Jevtušenkovui.
Artima draugystė su nuverstuoju Ukrainos prezidentu tikriausiai lėmė ir tai, kad V.Jevtušenkovas tapo daugybės Ukrainos teritorijoje veikiančių įmonių savininku.
V.Jevtušenkovas pradėjo valdyti vieną didžiausių Ukrainos informacinių technologijų bendrovių, taip pat artilerijos sviedinių gamintoją ir net didžiausią šalyje mobiliojo ryšio tinklą „MTS Ukraina“ .
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad po V.Janukovyčiaus pabėgimo į Rusiją jis iš pradžių gyveno Maskvos sanatorijoje, priklausančioje V.Jevtušenkovui.
Pastarasis, savo ruožtu, buvo dažnas svečias Ukrainos prezidento asmeninėje rezidencijoje „Mežigorje“.
Dienraščio „Zerkalo nedeli. Ukraina“ duomenimis, prasidėjus Maidano įvykiams, į Kijevą 2013 m. lapkričio mėnesį atvyko V.Jevtušenkovas, siekdamas atkalbėti V.Janukovyčių nuo Asociacijos sutarties su ES pasirašymo. Mainais buvo žadama mažesnė Ukrainai tiekiamų dujų kaina ir „asmeninė apsauga“.
Net ir V.Janukovyčiui pabėgus į Rusiją, Rusijos milijardierius ir toliau padėjo buvusiam Ukrainos vadovui.
Kerštas už tai, kad neišgirdo V.Putino nurodymo?
V.Jevtušenkovas yra laikomas ir Konstantino Malofejevo, vadinamo „stačiatikių oligarchu“, globėju.
V.Jevtušenkovas yra laikomas ir Konstantino Malofejevo, vadinamo „stačiatikių oligarchu“, globėju.
K.Malofejevas yra fondo „Marshall Capital Partners“ įkūrėjas ir 2014 m. pavasarį išgarsėjo kaip teroristinės grupuotės „Donecko liaudies respublika“ (DLR) vadeivų A.Borodajaus ir I. Girkino (Strelkovo) rėmėjas. Abu šie smogikai prisidėjo ir prie Krymo okupacijos.
Tačiau daugelis „Novaja gazeta“ kalbintų šaltinių abejoja ar DLRrėmimui jis skyrė savo pinigus. Tikėtina, kad tai galėjo būti V.Jevtušenkovo lėšos arba net buvusio Ukrainos prezidento V.Janukovyčiaus pinigai iš bendros lengvatinio apmokestinimo įmonės.
Būtina paminėti, kad prieš „referendumus“ Donbase Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai kreipėsi su prašymu atidėti jų organizavimą, tačiau šį prašymą Donecko ir Luhansko teroristai ignoravo.
Be to, I.Girkinas (Strelkovas) iš Maskvos viešai reikalavo didesnės karinės paramos. Tai buvo ženklas, kad teroristai nėra visiškai kontroliuojami Kremliaus ir, tikėtina, kad tai jam nepatiko. Dėl to Maskva nusprendė nubausti „liaudies respublikų“ smogikų vadus ir jų finansuotojus.
Būtent birželio pabaigoje A.Borodajui ir I.Girkinui (Strelkovui) prasidėjo problemos. Jie buvo priversti atsistatydinti iš pareigų ir kuo greičiau dingti iš Donbaso. Nors abu žadėjo greitai grįžti „po atostogų“, tačiau iki šiol dienas leidžia Rusijoje.Panašiu metu buvo pradėta svarstyti ir apie baudžiamąsias priemones V.Jevtušenkovui.
Pajutęs pavojų V.Jevtušenkovas nuo liepos pradžios bandė susitikti su V.Putinu, tačiau jau buvo per vėlu. Be to, atmetant I.Sečino vaidmenį V.Javtušenkovo byloje, joje galima įžvelgti dar ryškesnį „Ukrainos versijos" pėdsaką.
