Pirmieji snaiperių šūviai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje nuaidėjo apie 9 val. vasario 20-osios ryte, o paskutiniai – maždaug po septynių valandų, 4 val. popiet. Taip baigėsi kruviniausia protestų Ukrainos sostinėje diena.
Daugelis iš tądien žuvusių 53 žmonių mirė nuo tikslaus šūvio į galvą arba kaklą – tai išduoda profesionalių snaiperių darbą.
Daugelis iš tądien žuvusių 53 žmonių mirė nuo tikslaus šūvio į galvą arba kaklą – tai išduoda profesionalių snaiperių darbą. Kiti buvo nušauti iš arčiau ne tokių įgudusių šaulių, ginkluotų AK-47 šautuvais.
Amerikiečių internetinis leidinys „The Daily Beast“ gavo išskirtinių vasario 20 dieną Kijeve darytų nuotraukų, galinčių atskleisti, kas išties šaudė į minią tą lemtingą dieną, suteikusią įvykiams Ukrainoje naują pagreitį.
Nuotraukas galima pamatyti čia.
Rusijos agentai prie Ukrainos tarnybų vairo
Pasak „The Daily Beast“, nuotraukose užfiksuoti antiteroristinio būrio „Alfa komanda“ nariai, susirinkę saugumo tarnybos SBU būstinės vidiniame kieme ir besiruošiantys žudymui. Septynaukštis tarnybos pastatas užima visą kvartalą ir yra vos už trijų gatvių nuo Maidano.
Nuotraukose užfiksuoti antiteroristinio būrio „Alfa komanda“ nariai, susirinkę saugumo tarnybos SBU būstinės vidiniame kieme ir besiruošiantys žudymui.
SBU yra Ukrainos KGB padalinio palikuonė ir iki šiol palaiko glaudžius ryšius su kolegomis Maskvoje.
Ilgus metus aukščiausi SBU funkcionieriai buvo iš KGB, sako buvęs Rusijos karo žvalgybos pareigūnas Borisas Volodarskis, parašęs knygą „KGB nuodų fabrikas“.
Pasak jo, Rusijos žvalgybos tarnyba, pervadinta į FSB, pasirūpino išlaikyti įtaką Ukrainos saugume ir pasirūpinti, kad jos „agentai ir bendradarbiai liktų savo vietose“.
Viktoro Janukovyčiaus prezidentavimo metais tai padaryti buvo gana lengva.
Šaltinis JAV žvalgyboje teigia, kad nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo Vakarų saugumo tarnybos Kijevą traktuoja kaip FSB teritoriją. „Alfa“ būrius net treniravo instruktoriai iš Rusijos specialiųjų pajėgų.
Viena iš Maidano lyderių ir kandidatė gegužę numatytuose prezidento rinkimuose Olha Bohomolec sako, kad nuotraukos leidžia pažvelgti į tai, kas išties įvyko Kijeve vasario 20 dieną. Ji teigia, kad jos leidžia suabejoti šiuo metu vykdomu oficialiu tyrimu, kurį pradėti nurodė laikinoji šalies valdžia, o vykdo naujas SBU vadas Valentynas Nalivaičenka ir Generalinė prokuratūra. SBU neatsiliepė į „The Daily Beast“ prašymus pakomentuoti nuotraukas.
„Mes reikalavome nepriklausomo ir skaidraus tyrimo ir labai nerimaujame, kad jį vykdantys žmonės priklauso organizacijoms, atsakingoms už šaudymus“, – sako O.Bohomolec.
Gydytoja, kurią Maidano protestuotojai pakrikštijo „baltuoju angelu“, nes ji negailėdama savęs slaugė sužeistuosius, tą rytą ėjo aplankyti lygiai prieš metus mirusios motinos kapo. Telefonu gavusi pranešimą apie kraujo praliejimą Maidane, ji iškart nuskubėjo ten.
Režimui lemtinga diena
Vasarį susidūrimų tarp protestuotojų ir prezidento V.Janukovyčiaus pajėgų Kijeve metu žuvo per šimtą žmonių, dar 900 buvo sužeisti. Protestuotojai buvo pasiryžę nuversti V.Janukovyčių, kurio šeima ir artimi bendražygiai per kelerius metus iš valstybės pavogė apie 70 mlrd. JAV dolerių.
Vasario 20-oji buvo lemiamas posūkis konflikte. Tai buvo kruviniausia diena Ukrainos istorijoje nuo SSRS laikų. Snaiperiai nepalaužė protestuotojų ryžto, tačiau svarbiausi V.Janukovyčiaus rėmėjai – taip pat ir Kijevo meras bei Aukščiausiosios Rados nariai – ėmė bėgti iš prezidentinės Regionų partijos. Kitą dieną V.Janukovyčius pats pabėgo iš sostinės, o vėliau ir iš šalies.
Mažiausiai 53 tą dieną žuvę žmonės padvigubino ligtolinį protestų aukų skaičių. Iš pradžių protestuotojai prarado savo pozicijas – snaiperių šūviai ir koordinuoti riaušių milicijos smūgiai privertė juos atsitraukti.
Tačiau Maidano jie neužleido, barikados liko stovėti. Jiems teko apleisti sudegusius ir vis dar rūkstančius Profsąjungų rūmus.
Daugumą protestuotojų, kuriems teko slaugyti sužeistuosius arba gedėti žuvusiųjų, tos dienos įvykiai nepaprastai sukrėtė. Tačiau pasirengimas kitos dienos kovai aiškiai parodė, kad snaiperiai ir kraujas jų neišgąsdino. Tūkstančiai žmonių per naktį iš naujo statė barikadas, naudodami viską, kas pakliuvo po ranka – padangas, plytas, nuolaužas – kol kiti netoliese esančioje metro stotyje gamino Molotovo kokteilius.
Kas į ką šaudė
Kitą dieną V.Janukovyčius pabėgo iš sostinės. Iš pradžių jis patraukė į Charkovą šalies rytuose, iš ten pasiekė Krymą, o tada kirto Rusijos sieną ir atvyko į Rostovą prie Dono, iš kur nuolat grasino grįžti. Nuo to laiko V.Janukovyčius, jo šalininkai ir aukščiausi Rusijos pareigūnai pučia burbulą tvirtindami, kad už vasario 20-osios žudynes atsakingi patys maidaniečiai arba amerikiečiai, norėję tokiu būdu laimėti propagandinį karą.
Unikalios nuotraukos ir 90 gigabaitų filmuotos medžiagos, kurią gavo „The Daily Beast“, leidžia manyti, kad žudynės Maidane išties buvo apgalvotas V.Janukovyčiaus režimo žingsnis, kurį įvykdė jam ištikimos tarnybos. Vis dėlto Kremlius ir toliau varo savo.
Unikalios nuotraukos ir 90 gigabaitų filmuotos medžiagos, kurią gavo „The Daily Beast“, leidžia manyti, kad žudynės Maidane išties buvo apgalvotas V.Janukovyčiaus režimo žingsnis, kurį įvykdė jam ištikimos tarnybos.
Praėjusio penktadienio vakarą telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama kalbėjęs Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, teigiama, skundėsi, kad „nevaldomi ekstremistai nebaudžiami gąsdina taikius gyventojus, valdžios atstovus ir teisėsaugos tarnybas regionuose ir Kijeve“. Bent jau taip pokalbį cituoja Kremlius.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čurkinas pakartojo propagandinius tvirtinimus, nepateikdamas jokių įrodymų, kad išties snaiperius kažkokiu būdu pasiuntė JAV ambasada Kijeve. O buvęs SBU vadovas Oleksandras Jakumenka interviu televizijos kanalui „Rossija“ teigė, kad snaiperiai iš pradžių ėmė šaudyti į „Berkut“ vyrus ir tada nukreipė taikiklius į protestuotojus.
Buvęs SBU vadovas tvirtino, kad snaiperiai galėję būti užsieniečiai, kuriuos pasamdė Maidano lyderiai. Jo teigimu, tarp jų buvo net samdinių iš buvusios Jugoslavijos.
Tiesą sakant, Ukrainoje išties pastebėti samdyti kariai iš Balkanų – tačiau ne Maidano protestuotojų gretose, o tarp Kremliaus remiamų „savigynos būrių“, kurie padėjo Maskvai užimti Krymą.
Vieni kitus atpažino iš raiščių
Tą vasario 20-osios rytą tarnybos, kuri vis dar pakluso V.Janukovyčiaus nurodymams, kiemelyje būriavosi kelios dešimtys vyrų. „The Daily Beast“ kalbinti buvę SBU pareigūnai ir Vakarų valstybių saugumo ekspertai juos įvardijo kaip elitinės „Alfa komandos“ narius.
Nuotraukose užfiksuoti „Alfa komandos“ ir SBU bei Vidaus reikalų ministerijos specialiųjų pajėgų nariai velkasi neperšaunamas liemenes, šalmus, ima ginklus ir amuniciją. Matyti, kad kai kurie „Alfa“ kariai nešasi mirtinas skeveldrines granatas. „Tikrai ne ta technika, kuri paprastai naudojama miniai suvaldyti“, – pastebi nustebęs gynybos ekspertas iš Vakarų, žiūrėdamas į nuotraukas.
Nuo ankstyvo ryto iki vidurdienio „Alfa“ komandos nariai įeina ir išeina iš SBU būstinės kiemo, o iš Maidano pusės aidi šūvių garsai. Nuotraukas darė paprasti ukrainiečiai, neturintys ryšių nei su Ukrainos, nei kurios nors kitos šalies vyriausybe. Jie patys nufilmavo karius, o jų fotoaparatų numeriai sutampa su metaduomenimis, randamais skaitmeninėse nuotraukose ir vaizdo medžiagoje.
Daugelis sukarinto „Alfa“ būrio narių ant rankų užsirišę geltonus arba baltus raiščius, o išeidami iš kiemo ant veido užsitraukia slidininkų kaukes. Rankų raiščiai reikalingi tam, kad jie galėtų atpažinti vieni kitus minioje.
Daugelis sukarinto „Alfa“ būrio narių ant rankų užsirišę geltonus arba baltus raiščius, o išeidami iš kiemo ant veido užsitraukia slidininkų kaukes. Rankų raiščiai reikalingi tam, kad jie galėtų atpažinti vieni kitus minioje. Jų apranga – juodi kombinezonai, žalios liemenės – skiriasi nuo riaušių milicijos uniformos, nuotraukas komentuoja iš arti susidūrimus matę protestuotojai. Pasak jų, kombinezonai visiškai kitokios formos, kitokia ir žalia išorinė įranga.
„Jų veidai nepaslėpti“, – pamačiusi nuotraukas sušunka 26 metų Marija Tomak, priklausanti organizacijai „EuroMaidan SOS“, kuri atlieka savarankišką vasario 20-osios įvykių tyrimą. M.Tomak sako, kad nei ji, nei jos kolegos anksčiau nematė jokių tą dieną SBU kieme darytų nuotraukų, ir priduria, kad be kaukių snaiperius galima lengvai identifikuoti. „Alfa“ turi tik apie du šimtus karių“, – sako 27 metų aktyvistė Anastasija Rozlercka.
Nepaisant to, SBU kol kas dar nesuėmė, neįtraukė į ieškomųjų sąrašą ir nesustabdė įgaliojimų nė vienam asmeniui, tą dieną buvusiam tarnybos kieme ir nufotografuotam besirengiant šaudyti į protestuojančius civilius. SBU gali turėti ir kitų įkalčių – pavyzdžiui, iš būstinės kieme įrengtų apsaugos kamerų – nors ekspertai įtaria, kad visa vaizdo medžiaga galėjo būti sunaikinta prieš pasikeičiant tarnybos vadovybei.
Ligoninė viešbučio vestibiulyje, morgas – restorane
45 metų programuotojas Borisas Asejevas buvo sužeistas vasario 20 dieną. Jis apsigyveno Maidane nuo pat protestų pradžios pernai lapkritį ir buvo pasiryžęs nesitraukti. Tačiau dabar jis mikčioja, bandydamas papasakoti apie tos dienos įvykius.
Jis sako nežinantis, kada nuaidėjo pirmas šūvis: „Neturėjau laikrodžio. Bet buvo rytas.“ Jis buvo netoli pėsčiųjų tilto prie pat sovietinio viešbučio „Ukraina“, kai kulka iš AK-47 pataikė jam į pėdą. Jam bandant pasitraukti toliau, dar viena salvė iš „Kalašnikov“ automato pervėrė jo dešinės kojos raumenį ir sausgyslę, o vėliau į jį pataikė dar viena snaiperio kulka, vėl į tą pačią koją.
Jis buvo netoli pėsčiųjų tilto prie pat sovietinio viešbučio „Ukraina“, kai kulka iš AK-47 pataikė jam į pėdą. Jam bandant pasitraukti toliau, dar viena salvė iš „Kalašnikov“ automato pervėrė jo dešinės kojos raumenį ir sausgyslę, o vėliau į jį pataikė dar viena snaiperio kulka, vėl į tą pačią koją.
Pasipylė kraujas, aplink rėkė žmonės ir aidėjo šūviai. Kitas protestuotojas nutempė B.Asejevą į viešbutį „Ukraina“, kurio pirmajame aukšte sužeistiesiems pirmąją pagalbą teikė savanoriai gydytojai, tarp jų ir O.Bohomolec.
Ji sako, kad B.Asejevui pasisekė, jog išgyveno: „Pirmieji snaiperiai jau turbūt dirbo tarp 9 ir 10 val. ryto, o paskutinė auka žuvo apie 16 val.
Dauguma žuvusiųjų prie „Ukrainos“ viešbučio buvo nušauti tarp 11 ir 13 val. Dvylika iš jų mirė „Ukraina“ vestibiulyje. Mes turėjome aštuonis operavimo stalus, o gydytojai stengėsi iš paskutiniųjų, kad išgelbėtų jų gyvybes.“
Vis dėlto sužeidimai buvo sunkūs. „Snaiperiai taikė į širdį, kaklą, smegenis ir akis. Tad per kelias minutes dauguma sužeistųjų mirė“, – sako ji.
Viešbučio „Ukraina“ vestibiulis tą dieną priminė beprotnamį – ant kruvinų grindų slidinėjo gydytojai ir savanoriai, kviečiantys pagalbą ir bandantys visais būdais neleisti numirti sužeistiems žmonėms. Į vidų nuolat nešami nauji sužeistieji, o mirusieji išnešami į restoraną, virtusį morgu.
Keistu vasario 20-osios įvykių epilogu tapo Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto ir ES diplomatijos vadovės Catherine Ashton po kelių dienų vykęs pokalbis telefonu, kurį kažkas – greičiausiai Rusijos žvalgybos tarnybos – įrašė ir paviešino „YouTube“ puslapyje.
Pokalbyje U.Paetas mini Maidano gydytoją, kuri jam sakiusi, kad, jos nuomone, tie patys šauliai šaudė ir į milicininkus, ir į protestuotojus ir kad jiems nurodymus davė opozicija. Savo šaltiniu estų ministras įvardija O.Bohomolec, tačiau ji sako neįsivaizduojanti, kaip U.Paetas galėjo šitaip suprasti jos žodžius. „Snaiperiai šaudė į protestuotojus, – sako ji. – Galbūt jis ne taip mane suprato.“
Kitą dieną – skubus atsitraukimas
Dauguma vasario 20-osios nuotraukų iš SBU kiemo darytos tarp 9 ir 10 val. ir vėliau tarp 11.40 val. ir vidurdienio, kai grupė „Alfa“ karių pavargę pareina ir sėda į furgoną. Vaizdo įraše du „Alfa“ nariai pasveikina vienas kitą – tarsi su gerai atliktu darbu.
Kitą dieną kieme vėl sujudimas, tačiau jau visiškai kitoks – vyrai atrodo ne besirengiantys puolimui arba pamainos fronte keitimui, o skubiam atsitraukimui. V.Janukovyčius tuo metu jau bėgo iš Kijevo ir jo režimas byrėjo akyse. SBU agentai, atrodo, mėto pėdas, naikina įkalčius. Ryte iš vieno kamino rūksta dūmai, greičiausiai ten deginami dokumentai.
Keturi karinėmis uniformomis vilkintys vyrai į vežimėlį kelia didžiulius seifus. Saugumo ekspertai įtaria, kad juose galėjo būti jautrūs žvalgybos dokumentai, dabar greičiausiai atsidūrę Maskvoje. Kiti vyrai juodais kombinezonais klijuoja ukrainietiškus lipdukus ant VW ir „Mazda“ sunkvežimių. Vienoje nuotraukoje keli „Alfa“ vyrai į furgoną krauna dėžes, greičiausiai su amunicija, ir maiše supakuotą ginklą.
Režimo zombiai
Paklaustas, ką mano apie jį sužeidusius žmones, B.Asejevas sako nejaučiantis jiems pagiežos: „Jie tik zombiai, tiesiog įrankiai V.Janukovyčiaus ir V.Putino rankose.“
Naujasis Ukrainos teisingumo ministras Pavlo Petrenka sutinka: „Pastaruosius ketverius metus ne tik SBU palaikė labai artimus ryšius su Maskva ir Rusijos FSB – daugelis mūsų agentūrų vadovų buvo Rusijos agentai – milicijoje, Gynybos ministerijoje ir Generalinėje prokuratūroje.“
Ministras pripažįsta, kad ieškant tiesos teks susidurti su gausybe kliūčių, kad ne tik tiesiogiai su žudynėmis susiję žmonės, bet ir daugybė kitų, kurie savo veiksmais arba tiesiog tyla leido režimui gyvuoti, kaišios pagalius ir bandys nuslėpti faktus.
Teisininkas ir buvęs opozicijos narys P.Petrenka žiūrėdamas į nuotraukas purto galvą, negalėdamas patikėti, kas tą dieną vyko SBU kieme.
„Vyriausybė turi atsakomybę rasti visus atsakymus, kas šaudė į mūsų piliečius“, – sako jis. Jis nori įvardinti ne tik šaulius, bet ir tuos, kurie davė nurodymus, bei juos nubausti.
Ministras pripažįsta, kad ieškant tiesos teks susidurti su gausybe kliūčių, kad ne tik tiesiogiai su žudynėmis susiję žmonės, bet ir daugybė kitų, kurie savo veiksmais arba tiesiog tyla leido režimui gyvuoti, kaišios pagalius ir bandys nuslėpti faktus.
Vis dėlto jis sako tikįs žmonėmis, kurie vadovauja tyrimui.
P.Petrenka ir pats vasario 20 dieną buvo Maidane. Jis matė aplink krentančius žmones ir trykštantį kraują. Vakarop jis paskambino savo padėjėjai, kad padėkotų už visą jos pagalbą ir pasakytų, kad tikisi ją pamatyti sveiką ir gyvą kitą dieną.
„Jutau iš jo balso, kad jis nesitikėjo laimingai pareiti namo“, – tą patį pokalbį prisimena P.Petrenkos padėjėja.
