Kai režisierius Joshas Paleris Linas davė 100 dolerių benamiui, kad įsitikintų, kur jis šiuos pinigus dės, prisipažįsta tikėjęsis blogiausio scenarijaus.
Priėjęs prie benamio vyro vardu Thomas, kuris stovėjo gatvėje, Joshas padavė jam pinigus. Juos gavęs benamis akivaizdžiai džiaugėsi. Tokį gestą vyras įvertino kaip „neįtikėtiną“ ir apdovanojo dosnųjį nepažįstamąjį apkabinimu.
Joshas turi savo „YouTube“ kanalą. Jis paslapčia sekė Thomą ir jį filmavo, norėdamas sužinoti, kur bus išleisti pinigai. Kai vyras pasuko gėrimų parduotuvės link, vaizdas neatrodė daug žadantis. Vis dėlto Joshas liepė operatoriui nenustoti filmuoti ir labai nustebo dėl to, kas įvyko toliau.
Thomas iš parduotuvės išėjo su sunkiais krepšiais ir pasuko pas kitus benamius. Iš krepšių jis išsitraukė maisto ir juo pasidalino su kitais likimo nuskriaustaisiais.
Tuomet Joshas grįžo pas benamį ir jam atskleidė, kad šis visą laiką buvo filmuojamas bei paklausė, kodėl jis nusprendė pasidalinti gautais pinigais su kitais.
Thomo atsakymas buvo paprastas: „Yra dalykų, kurių už pinigus nenupirksi. Aš buvau toks laimingas taip elgdamasis“.
Vyras taip pat papasakojo kaip atsidūrė gatvėje. Jam teko mesti darbą, kad galėtų rūpintis tėvu, kuris sirgo vėžiu. Po dviejų savaičių, kai mirė tėvas, Thomas neteko ir motinos. Namas, kuriame trijulė gyveno buvo parduotas, o jis atsidūrė gatvėje.
„Daugybė žmonių tėra aplinkybių aukos“, – pridūrė jis.
Joshą taip sujaudino jo istorija, kad Thomui davė dar 100 dolerių. Taip pat jis užsibrėžė tikslą surinkti daugiau pinigų šiam benamiui ir sukūrė tinklalapį, kuriame žmonės gali aukoti ir taip padėti Thomui atversti naują gyvenimo puslapį. Joshas mano, kad pinigai gali padėti Thomui rasti naujus namus, darbą ir nusipirkti mobilųjį telefoną, per kurį jie galės palaikyti ryšį.
