-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Latvija balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kuriuos gali laimėti prorusiškas „Santarvės centras“

Latvija šeštadienį balsuoja jau antruose visuotiniuose rinkimuose per mažiau nei metus, kurie buvo sušaukti siekiant nutraukti verslininkų oligarchų įtaką ir kurie nulems, ar šalis priartės prie euro įsivedimo.
Referndumas Latvijoje
Referndumas Latvijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Latvija Rinkimai

Tačiau šie rinkimai, rengiami po precedento neturinčio referendumo, taip pat gali suteikti valdžią partijai, kurią paprastai remia rusakalbių mažuma.

Iš viso buvo atidarytos 1 027 rinkimų apylinkės, iš jų 950 – Latvijoje, o 77 – 39-iose užsienio šalyse.

Dauguma rinkimų apylinkių veiks nuo 7 val. iki 20 val. vakaro vietos (ir Lietuvos) laiku , bet 124 balsavimo punktai, iš jų keturi Rygoje, bus atidaryti ilgiau – iki 22 valandos.

Apklausos rodo, kad prorusiškas centro kairiosios pakraipos politinių partijų susivienijimas „Santarvės centras“, kuris ketina didinti socialines išlaidas po griežto taupymo ir atidėto stojimo į euro zoną, turi realių galimybių užsitikrinti didžiausią rinkėjų paramą.

Tačiau pastaraisiais metais „Santarvės centras“ padarė tam tikrą pažangą mažindamas atotrūkį tarp latvių daugumos ir rusakalbių mažumos, nes prasidėjus ekonomikos krizei etniniai nesutarimai darbotvarkėje pasidarė nebe tokie reikšmingi.

„Tikiu, kad mums pavyko perteikti savo žinią“, – žurnalistams sakė „Santarvės centro“ deputatas Nikita Nikiforovas, kuris į parlamentą pateko pernai spalį, per „normalius“ visuotinius rinkimus.

„Kalbant apie vietas, atrodo, kad mes laimėsime šiuos rinkimus, bet ar tai priartins mus prie vykdomosios valdžios, yra kitas klausimas“, – pridūrė jis.

Nors kai kuriems latviams, vis dar neatsigaunantiems po pajamų mažėjimo ir skurdo didėjimo, gali patikti „Santarvės centro“ žinia, ši partija vis dar neatsikrato įtarimų, kad per ją Maskva darytų įtaką Latvijoje, kuri nepatikliai žiūri į savo didžiąją kaimynę Rusiją.

„Santarvės centras“ jau kontroliuoja sostinę Rygą, kurios meras yra vienas partijos lyderių, 35 metų Nilas Ušakovas. Jis yra ir vienas partijos kandidatų į šalies premjerus.„Santarvės centrą“ remia daugiausia rusakalbiai, sudarantys 27 proc. Latvijos gyventojų, kurių iš viso yra 2,2 milijono. Latvijos rusakalbiai savo partijos vyriausybėje neturėjo nuo pat komunistų valdžios žlugimo 1991 metais.

„Latvijas Fakti“ atlikta apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti šią savaitę, rodo, kad kairiosios pakraipos „Santarvės centras“   gali gauti 20 proc. balsų, o dabartinio premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinysis blokas „Vienybė“ likti antroje vietoje su 14 proc. balsų parama.

Vadovaujant 40 metų V.Dombrovskiui, Latvija dėl 2008-aisiais prasidėjusios krizės įgyvendino griežtas taupymo priemones, tarp jų – valstybinio sektoriaus darbuotojų algų mažinimą ir didesnius mokesčius, ir gavo tarptautinę 7,5 mlrd. eurų pagalbą. Tačiau „Vienybė“ laimėjo 2010-ųjų spalio rinkimus, įgydama 33 vietų parlamente kontrolę.

Premjero kampanijos programoje numatytas tolesnis taupymas, kad Latvija 2014 metais galėtų įsivesti eurą. Tokią politiką remia ir buvęs šalies prezidentas, savo vardo partiją įkūręs Valdis Zatleris, kuris dar būdamas prezidentu supykęs ant oligarchų privertė surengti šiuos pirmalaikius rinkimus.

Analitikai mano, kad V.Dombrovskis ir Zatlerio reformų partija gali suformuoti naujos vyriausybės branduolį, bet nelaimės daugumos 100 vietų parlamente.

„Turime tik vieną reikalavimą: jokių koalicijų su oligarchų partijomis“, – neseniai viename interviu sakė V.Zatleris.

Kritikai sako, jog oligarchai savo turtais pasinaudojo tam, kad darytų įtaką Latvijos politikai ir padėtų savo pačių ar savo partnerių verslo interesams. Trys politiškai įtakingi verslininkai, atsidūrę šio ginčo centre, neigia padarę ką nors neteisėta.

Trečia koalicijos partnerė galėtų būti kuris nors nacionalistų blokas, griežtai nepritariantis „Santarvės centrui“, arba net pats „Santarvės centras“, jeigu pavyktų įveikti nesutarimus dėl ekonominės politikos.

Gegužę tuometinis prezidentas V.Zatleris sušaukė pirmąjį per visą Latvijos istoriją referendumą dėl parlamento paleidimo vos devyni mėnesiai po rinkimų. V.Zatleris žengė šį žingsnį parlamentarams atsisakius leisti, kad prokurorai atliktų kratą bute, priklausančiame vienam verslininkui ir parlamentarui.

V.Zatleris pareiškė, kad norint atsikratyti oligarchų – įtakingų politikais tapusių verslininkų grupelės – reikia „radikalių veiksmų“.

Liepą įvykusiame referendume rinkėjai nedviprasmiškai parėmė V.Zatlerį, bet parlamentas jau buvo jam atkeršijęs – šalies lyderis prarado galimybę valdyti šalį antrąją kadenciją. Vietoje jo deputatai Latvijos prezidentu išrinko turtingą buvusį bankininką Andrį Bėrzinį.

V.Zatleris įkūrė savo paties judėjimą – Zatlerio reformų partiją, kurią, kaip rodo apklausos, remia 11 proc. rinkėjų.

Šios partijos kandidatu į premjerus netikėtai buvo paskelbtas Edmundas Sprūdžas, anksčiau nežinomas 31 metų verslininkas.

E.Sprūdžas tvirtina, kad šie pirmalaikiai rinkimai yra geras dalykas demokratijai.

„Trumpas pasirengimo laikas, tuščios partijų kasos ir negalėjimas greitai surinkti pinigų didelei kampanijai reiškia, kad yra mažiau rinkėjus veikiančių pinigų, – žurnalistams sakė E.Sprūdžas. – Viskas taip skubinama,kad politikai turi parodyti savo tikruosius veidus“.

Tačiau rinkėjai nėra visiškai tikri.

Du iš oligarchų, į kuriuos nusitaikė V.Zatleris, tikriausiai nebus perrinkti, rodo apklausos. Tačiau trečiasis, Aivaras Lembergas, Ventspilio uostamiesčio meras, tarp kai kurių rinkėjų yra populiarus – jis laikomas veiksmo žmogumi, gerai vadovaujančiu savo miestui.

Jo vadovaujama partija, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), tikriausiai vėl gaus vietų parlamente, nors turbūt mažiau nei dabar turimos 22.

Po rinkimų Latvijoje kelias savaites vyks derybos dėl koalicijų.

„Santarvės centras  gali prasiveržti ir tapti didžiausia partija (parlamente), bet tai nereiškia, kad tai turės didelės reikšmės Latvijos politiniame gyvenime, nes latvių partijos tikrai pasistengs palikti juos už bet kokios valdančiosios koalicijos (borto)“, – sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas.

Kam pavesti formuoti vyriausybę spręs naujasis prezidentas A.Bėrzinis. Jis yra sakęs, jog tai padarys po rugsėjo 28-osios, kai grįš po vizito Jungtinėse Tautose, ir jog tikisi, kad koaliciją formuos trys partijos.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius