Nors bankai ir nekilnojamojo turto bendrovės teigia, kad ši schema pritraukia vertingų užsienio investicijų, kritikai argumentuoja, kad ją išnaudoja neaiškaus plauko verslininkai iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, kad galėtų veikti Europos Sąjungoje (ES), todėl reikalaujama, kad tai leidžiantis teisės aktas būtų panaikintas.
Šiai tvarkai įsigaliojus 2010 metų liepą, jau beveik 7 tūkst. užsieniečių buvo suteikti leidimai penkerius metus gyventi Europos Sąjungoje.
Tokie leidimai suteikiami asmenims, įsigijusiems nekilnojamojo turto bent už 50 tūkst. latų (apie 246 tūkst. litų) Latvijos provincijoje arba 100 tūkst. latų (492 tūkst. litų) sostinėje Rygoje bei jos apylinkėse.
Tokie leidimai suteikiami asmenims, įsigijusiems nekilnojamojo turto bent už 50 tūkst. latų (apie 246 tūkst. litų) Latvijos provincijoje arba 100 tūkst. latų (492 tūkst. litų) sostinėje Rygoje bei jos apylinkėse.
Ši schema padėjo pritraukti beveik 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų) investicijų, sakoma praeitą savaitę paskelbtoje vyriausybės ataskaitoje. Tarptautinė konsultacinė bendrovė „Deloitte“ prognozuoja, kad iki 2015 metų tokiu būdu į Latviją bus investuota iš viso 1,7 mlrd. eurų (5,87 mlrd. litų).
Šis procesas padeda atgaivinti nusmukusią nekilnojamojo turto rinką, 2 mln. gyventojų turinčiai Baltijos valstybei atsigaunant po vienos iš giliausių pasaulyje recesijų.
Didžioji dauguma naujųjų gyventojų yra atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų – daugiausiai Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano. Patenkinama beveik 98 proc. prašymų išduoti leidimus gyventi.
Latvija priklauso Šengeno erdvei, todėl kritikai pažymi, jog leidimas gyventi šalyje faktiškai tampa penkerius metus galiojančia viza į visas 26 šios zonos valstybes, kurių dauguma yra ES šalys.
Būtent ši sąlyga labiausiai patraukli atvykėliams iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, sako Europos Parlamento narys Robertas Zylė, priklausantis Latvijos dešiniajam Nacionaliniam aljansui.
„Jie perka ne namus, o leidimą patekti į Šengeno erdvę“, – R.Zylė sakė naujienų agentūrai AFP. Jis pridūrė, kad prašymus išduoti leidimą gyventi pateikusių asmenų biografija tikrinama tik paviršutiniškai, todėl šia sistema lengva piktnaudžiauti.
Įstatymų leidėjas priminė atvejį, kai toks leidimas buvo išduotas besislapstančio Kazachstano bankininko Muchtaro Abliazovo, ieškomo dėl sukčiavimo, susijusio su milijardų dolerių vertės sumomis, žmonai Almai Šalabajevai.
Gegužę Italijos policija surengė reidą šių sutuoktinių namuose Romoje ir deportavo į Kazachstaną A.Šalabajevą bei jos šešiametę dukrą. Jos galėjo gyventi Italijoje, nes turėjo leidimą gyventi Latvijoje.
Latvijos priimta tvarka taip pat yra didelis atotrūkis nuo tradicinės šios šalies politikos krypties. Kartėlis dėl sovietinės okupacijos ir susirūpinimas dėl šalyje po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais likusios didelės rusakalbių mažumos skatino Rygą griežtai kontroliuoti imigraciją.
R.Zylė teigia, kad ši schema gali pabloginti Latvijos reputaciją, todėl jis įtikinėja Europos Parlamentą bei Europos Komisiją, kad jos paprašytų Rygos atšaukti tokią tvarką.
Tačiau tokios pastangos sudėtingos, nes tą tvarką palaiko įtakingi politikai, verslininkai ir bankininkai.
Naujųjų gyventojų suteikta pinigų injekcija padėjo iš naujo užvesti Latvijos ekonomiką ir kad dar yra daug vietos augti.
Didžiausios Latvijoje nekilnojamojo turto agentūros „Arco“ valdybos pirmininkas Edgaras Sinas teigia, kad ta sistema išgelbėjo šalies bendroves ir šeimas, patekusias į keblią padėti, kai 2008-2009 metais sprogo didžiulis nekilnojamojo turto burbulas, kai pasaulinė finansų krizė nulėmė ekonomikos nuosmukį.
„Visuotinė nuomonė, kad tai padėjo paremti nekilnojamojo turto rinką, bet aš sakyčiau, kad ši schema parėmė smarkiai įsiskolinusias šeimas ir verslus, – E.Sinas neseniai sakė Rygoje naujienų agentūrai AFP. – Jeigu jie nebūtų turėję galimybės parduoti savo nekilnojamojo turto užsienio investuotojams, jų vienintelė alternatyva būtų buvusi bankrotas.“
Latvijos „Vakarų“ bankas, kuris specializuojasi teikti paslaugas užsienio investuotojams, išdidžiai reklamuoja savo galimybes parūpinti „leidimą gyventi ES“ savo tinklalapyje rusų kalba.
To banko valdybos narys Renatas Lokometas teigia, kad naujųjų gyventojų suteikta pinigų injekcija padėjo iš naujo užvesti Latvijos ekonomiką ir kad dar yra daug vietos augti.
„Jau stebime ekonominį poveikį, plėtojantis nekilnojamojo turto sektoriui, transportui, prekybai, privačių reaktyvinių lėktuvų, jachtų ir verslo klasės automobilių (pardavimams), restoranams ir daug kur kitur“, – sakoma R.Lokometo pranešime.
Papildomos įplaukos taip pat sutvirtino Latvijos bankų sektoriais finansinį pagrindą, pridūrė jis.
„Esu tikras, jog jeigu sąlygos bus tinkamos, atvykėlių verslas augs“, – sakė R.Lokometas, perspėjęs, kad bet kokie „drastiški ir neapgalvoti imigracijos įstatymo pokyčiai gali atgrasyti tuos, kurie nori čia investuoti, tokiu būdu sugriaunant šią teigiamą kryptį.“
