„Santarvės centras“ nori glaudesnių santykių su Rusija
Sunerimusi dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, Latvijos centro dešinės koalicinė vyriausybė džiaugėsi sprendimu NATO pajėgas įkurti Baltijos šalių regione ir mato jas kaip apsaugą nuo galimos Rusijos agresijos. Vis dėlto, opozicinė kairioji partija „Santarvės centras“, palaikoma šalies rusakalbių, neslepia siekianti sustiprinti Latvijos ryšius su Maskva.
Nors „Santarvės centras“ ir jos lyderis N.Ušakovas tikina norintis suvienyti Latvijos visuomenę, tačiau daugelis etninių latvių šią politinę jėgą vertina įtariai.
„Man, kaip rusui, lengviau kalbėti tam tikrais klausimais Maskvoje, negu, pavyzdžiui, Berlyne ar Vašingtone“, – teigė „Santarvės centro“ lyderis, Rygos meras Nilas Ušakovas.
Nors „Santravės centras“ ir pirmauja sociologinėse apklausose, tačiau tokie ir panašūs komentarai atbaido likusias Latvijos politines jėgas nuo koalicijos formavimo su šia partija. Jos baiminasi, kad Maskva, pasinaudodama „Santarvės centru“, susigrąžins Latviją į savo įtakos sferą.
Apie trečdalis Latvijos gyventojų yra rusakalbiai, o dalis jų neturi šios šalies pilietybės, nes nemoka latvių kalbos, kurios egzaminą būtina išlaikyti, norint tapti Latvijos piliečiu.
„Gimiau ir užaugau Latvijoje. Nesuprantu, kodėl turiu laikyti pilietybės egzaminą, jeigu čia gimiau“, – piktinosi 62 metų Rygos gyventojas Julianas Beriukovas, kuris prieš du metus priėmė Rusijos pilietybę.
Nors „Santarvės centras“ ir jos lyderis N.Ušakovas tikina norintis suvienyti Latvijos visuomenę, tačiau daugelis etninių latvių šią politinę jėgą vertina įtariai. Buvęs Latvijos gynybos ir užsienio reikalų ministras Artis Pabriksas perspėjo, kad „Santarvės centrui“ suteikus didesnę įtaką, tai būtų žingsnis atgal visai šaliai.
Buvęs Latvijos gynybos ir užsienio reikalų ministras Artis Pabriksas perspėjo, kad „Santarvės centrui“ suteikus didesnę įtaką, tai būtų žingsnis atgal visai šaliai.
„Tai viskam pakenktų. Tai nepriimtina“, – teigė A.Pabriksas, kuris šiuo metu yra Europos Parlamento narys.
28 metų informacinių technologijų specialistas Kalris Zalansas teigė bijantis Ukrainos scenarijaus savo šalyje. Jis tikisi, kad rinkėjai nebalsuos už prorusiškas politines partijas.
„Idealiame pasaulyje Latvija galėtų bendradarbiauti tiek su ES, tiek su Rusija. Tačiau šiandienos pasaulyje Rusija taip nesielgia. Rusija bandys pakartoti Latvijoje tai, ką padarė Ukrainoje“, – įsitikinęs K.Zalansas.
Taupymas
Latvija, kurios ekonomika šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje (ES), dažnai pateikiama kaip sėkmingos biudžeto taupymo politikos pavyzdys.
Siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.
Tuomet šalis drastiškai apkarpė išlaidas, atlyginimus ir sumažino valstybės tarnautojų skaičių, siekdama išlaikyti latą susietą su euru.
Už griežtą ekonominio taupymo politiką, leidusią Latvijai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių ES, šalis šiais metais buvo priimta į euro zoną.
Ankstesnės prognozės skelbė, kad Latvijos ūkis šiais metais gali paaugti beveik 5 proc., bet besiplečiantis sankcijų karas tarp ES ir Rusijos dėl krizės Ukrainoje gali skaudžiai smogti Baltijos šalims, priklausomoms nuo prekybos su Rusija, tranzito, logistikos ir turizmo.
Tačiau visuomenė yra sudirgusi dėl ne vienus metus besitęsiančio griežto taupymo ir didžiulio nedarbo, todėl valdančioji koalicija rinkimų kampanijos metu dėmesį sutelkė į santykius su ES ir Rusija, o ne ekonomikos klausimus.
„Absoliuti dauguma Latvijos žmonių – tiek latviai, tiek rusakalbiai, yra nepatenkinti situacija šalyje“, – sakė viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS vadovas Arnis Kaktinis.
63 metų L.Straujuma premjero poste pakeitė Valdį Dombrovskį, kuris nepaisant skausmingų taupymo priemonių buvo dukart perrinktas vyriausybės vadovu ir tapo ilgiausiai dirbusiu premjeru per visą šalies istoriją.
Jis atsistatydino priimdamas politinę atsakomybę dėl daugiau nei penkias dešimtis gyvybių nusinešusios stogo griūties Rygos prekybos centre „Maxima“ 2013 metų lapkričio 21-ąją.
Rezultatai – sekmadienio ryte
Latvijos viešosios nuomonės tyrimų centro SKDS atlikta apklausa parodė, kad 32,5 proc. respondentų ketina balsuoti už dabartinę keturių partijų koaliciją, o 27,5 proc. – už opoziciją, kuriai priklauso „Santarvės centras“ bei nauja partija „Iš širdies – Latvijai“ (NSL). Ją gegužę įkūrė buvusi valstybės kontrolierė Inguna Sudraba, ir ši partija yra vienintelė šeštadienį vyksiančių rinkimų debiutantė.
SKDS apklausa taip pat parodė, kad 30,4 proc. respondentų dar nėra apsisprendę, už ką balsuos, arba apskritai neketina dalyvauti rinkimuose.
Visoje šalyje 7 val. duris atvėrė 953 rinkimų apylinkių, be to, Latvijos piliečiai balsuoti galės ir užsienio šalyse.
Rinkimų apylinkės veiks iki 20 val. vakaro, o preliminarūs rezultatai turėtų paaiškėti sekmadienį paryčiais.
Iš viso rinkimuose į šimto vietų Seimą dalyvauja 1 156 kandidatai, atstovaujantys 13 politinių partijų ir rinkimų blokų, tačiau peržengti 5 procentų slenkstį ir laimėti vietų būsimajame parlamente gali tikėtis tik penkios politinės partijos.
