KT nurodo, kad ginčijamos normos pažeidžia žmogaus teisę į socialinį aprūpinimą ir teisinio pasitikėjimo principą.
KT priėjo išvadą – nors normos priėmimo skubos tvarka buvo taikoma visiems pensininkams, tai itin aktualu dirbantiems pensininkams, kurie net negalėjo nutraukti darbo santykių pagal Darbo įstatymo reikalavimus, ir kai kuriais atvejais pensijos buvo nuskaičiuotos, nors darbo santykiai faktiškai buvo nutraukti.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nenumatė nei pereinamojo laikotarpio, nei kompensavimo, KT priėjo prie išvados, kad teisinga pusiausvyra tarp visuomenės interesų ir konkrečių pensininkų interesų nebuvo rasta, taigi ginčijamos normos pažeidžia ir žmogaus teises į socialinį aprūpinimą, ir teisinio pasitikėjimo principą.
G.Kutris pranešė, kad KT nutarė pripažinti įstatymo dėl valstybinių pensijų ir pašalpų mokėjimo įstatymo nuo 2009 iki 2012 metų 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį neatitinkančiomis atitinkamų Latvijos konstitucijos 1 ir 109 straipsnių ir neturinčiomis galios nuo jų priėmimo. Salė sveikino KT verdiktą plojimais.
KT nusprendė, kad įvesti pagal šį įstatymą atskaitymai iš pensijų turi būti nutraukti ne vėliau kaip 2010 metų kovo 1 dieną, ir Seimas ne vėliau kaip iki šios datos turi nustatyti atskaitymų, atliktų, remiantis užginčytomis normomis, atlyginimo tvarką. Šis sprendimas galutinis ir neskundžiamas, jis įsigalios nuo tos dienos, kai bus paskelbtas oficialiame laikraštyje „Latvijas Vestnesis“.
KT teisėja Kristinė Krūma, skaitydama sprendimą, pažymėjo, kad socialinių teisių užtikrinimo dydis gali keistis, ir valstybė turi teisę keisti socialinio aprūpinimo dydį, jeigu valstybės lėšų apimtis smarkiai keičiasi, nes Latvijos konstitucija negarantuoja teisės į konkretų ir nekeičiamą dydį, bet, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos, konstitucijos garantuotos pagrindinės žmogaus teisės yra privalomos vyriausybei.
Valstybės tarptautiniai įsipareigojimai patys savaime negali būti pagrindas mažinti socialinio aprūpinimo dydį, pažymi KT, pabrėždamas, kad vyriausybė apskritai neturėjo teisės, negavusi Seimo įgaliojimų, sudaryti sutartį su tarptautiniais kreditoriais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad konsultacijos, kurias surengė vyriausybė prieš sudarydama šią sutartį, buvo formalios. Tokia praktika neatitinka Latvijos konstitucijos. Seimas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pensininkai – tai ypatinga grupė, kurią reikia itin ginti. Valstybė turi užtikrinti minimalų socialinio aprūpinimo lygį ir itin ginti tuos pensininkus, kurie negauna atitinkančios socialinį aprūpinimą pensijos.
KT iškėlė bylas dėl pensijų pagal amžių sumažinimo 10 proc., dėl pensijų dirbantiems pensininkams sumažinimo 70 proc. ir dėl pensijų pagal ištarnautus metus sumažinimo 10 proc., bet rugpjūčio pabaigoje sujungė jas į vieną bylą.
Iki liepos pabaigos gauta apie 9 tūkst. pensininkų pareiškimų, kad įstatymas, nustatantis pensijų dydžio sumažinimą nuo 2009 metų liepos 1 dienos, neatitinka konstitucijos.
