Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Latvijos Saeimos narys R.Ražukas: kairieji į Latvijos valdžią nepatenka ir nepateks

Latvijos Seimas
saeima.lv nuotr. / Latvijos Seimas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Kol ant „Santarvės“ partijos kaklo kabo trys dideli akmenys – sutartis su Putino partija, parama rusų radikalams ir istorinės praeities neigimas, ji nepateks į Latvijos valdančiąją koaliciją“, – komentuodamas savaitgalį vykusius parlamento rinkimus teigė Latvijos Saeimos narys Romualadas Ražukas.

Latvijoje jau trečius rinkimus laimi centro dešinės koalicija. Apie šiuos fenomenalius rezultatus „Dėmesio centre“ pokalbis su 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka, Latvijos Saeimos nariu, partijos „Santarvės centras“ valdybos nariu Borisu Cilevičiumi ir Latvijos Saeimos nariu Romuladu Ražuku.

– Pone Valatka, treji rinkimai iš eilės ir valdžioje ta pati koalicija. Lietuvoje tai neįmanoma, Latvijoje įmanoma. Kodėl?

– Latvijai jaučia didesnį pavojų viduje. Ne veltui prieš rinkimus ir jų metu buvo kalbama apie prorusišką partija, kai kurie mūsų žurnalistai netgi paleido antį, kad prorusiška partija laimėjo rinkimus Latvijoje. Gauti daugiausiai balsų ir laimėti rinkimus yra skirtingi dalykai. Manau, daug ką lemia ir tai, kad latvių religinis pagrindas yra liuteronybė, ne katalikybė.

– Kaip tai susiję?

– Katalikybė yra teatras, o liuteronybė – raštas. Matyt, Latvijos žmonės labiau suprato, kad reikia rinktis tarp blogo ir dar blogesnio, o ne tarp gero ir dar geresnio. Manyčiau, kad tai kada nors ateis ir į Lietuvą. Dar vienas dalykas, kad latviai pasinaudojo Tarptautiniu valiutos fondu, įvykdė reformas ir dabar jau trečias kartas, kai jie skina vaisius, pasėtus krizės pradžioje. O mes krizės skolą permetėme ant valstybės pečių ir nieko nepadarėme, toliau žaidžiame su pensininkais, įvairiomis socialinėmis grupėmis. Latviai atsidūrė dugne ir pradėjo kilti. Štai todėl ir trečias kartas.

– Telefonu kalbame su Latvijos Saeimos nariu, „Santarvės centro“ partijos valdybos nariu Borisu Cilevičiumi. Pone Cilevičiau, kodėl valdančiosios partijos nenori eiti su Jumis į koaliciją? Ką apie tai manote ir kaip vertinate?

– Manau, niekas nenori dalintis valdžia. Valdančioji koalicija dirba jau gana ilgai. Kai kas jiems pasisekė, mes tai vertiname, tačiau būta ir abejotinų sprendimų. Turiu omenyje „Citadele“ banko pardavimą, kurį gelbėjant buvo išleista iki milijardo Latvijos biudžeto lėšų. Dabar bankas parduodamas už neadekvačią sumą neaiškiems investuotojams, sandoris slepiamas. Mes reikalaujame viešumo ir visuomenės dalyvavimo šiame procese. Žinoma, koalicijai tai nepatinka. Deja, valdantieji žaidžia nesąžiningą žaidimą naudodami etninę kortą. Latvijoje didelę dalį gyventojų sudaro tautinės mažumos, visų pirma – rusakalbiai. Mums klijuojamos etiketės, neva esame prorusiška partija. Tačiau šių dienų tarptautiniame kontekste tai skamba kaip  provokacija.

– Pone Cilevičiau, Jūsų partija įžymi tuo, kad už ją balsuoja dauguma Latvijos rusakalbių. Ar normalu, kad rusų mažuma niekaip neatstovaujama Latvijos vyriausybėje?

– Nenormalu. Mes didžiuojamės, kad daugelis rusakalbių latvių balsuoja už mus, o ne už konkurentus, pavyzdžiui, „Latvijos rusų sąjungą“, kuri palaiko Rusijos politiką, Krymo aneksiją. Mums sunku su jais konkuruoti, turint omenyje didžiulį informacinį ir propagandinį spaudimą iš Rusijos. Tačiau mums pavyko įtikinti rinkėjus balsuoti už mus. Manau, negalima tikėtis tautinių mažumų lojalumo, kai joms neleidžiama dalyvauti priimant sprendimus. Tai yra nepasitikėjimas rusakalbiais, kuris anaiptol nevienija Latvijos visuomenės.

Dėl didelės rusakalbių mažumos tokia situacija kaip Lietuvoje, kur kairieji keičia dešiniuosius, Latvijoje neįmanoma. „Santarvė“ yra prokremliška partija, veikiama iš Maskvos. Ji nepatenka į Latvijos valdančiąsias koalicijas ir artimiausiu metu nepateks pirmiausia dėl to, kad turi sutartį su Putino partija ir jos neatsisako. – sako R.Ražukas.

– Pone Valatka, Jūs, kaip buvęs sąjūdietis, gal prisimenate poną Cilevičių? Žiūrint į „Santarvės centro“ narių biografijas, nepanašu, kad jie būtų labai prorusiški. Turbūt tradiciškai šiai partijai klijuojama tokia etiketė?

– Ponas Cilevičius sakė, kad yra dar prorusiškesnių už juos. Šiai partijai pakenkė kažkokia sutartis su Putino partija.

– Bendradarbiavimo sutartis su „Vieningaja Rusija“?

– Taip. Dabartinių įvykių fone tokią partiją kitaip nei prorusiška vargu ar galima pavadinti. Tačiau galbūt ši partija nėra tik „juoda-balta“, ir tai yra Latvijos laimėjimas. Iš tiesų Latvija yra silpnoji grandis Baltijos šalių grandinėje. Ir jeigu ta grandis stiprėja,  mums visiems tik geriau.

– Telefonu kalbame su dar vienu Latvijos Saeimos deputatu, perrinktu kartu su Vienybės koalicija, Romualdu Ražuku. Pone Ražukai, kaip Jūs aiškinate faktą, kad Latviai jau trečius rinkimus iš eilės balsuoja už tas partijas, kurios valdžioje?

– Dėl didelės rusakalbių mažumos tokia situacija kaip Lietuvoje, kur kairieji keičia dešiniuosius, Latvijoje neįmanoma. „Santarvė“ yra prokremliška partija, veikiama iš Maskvos. Ji nepatenka į Latvijos valdančiąsias koalicijas ir artimiausiu metu nepateks pirmiausia dėl to, kad turi sutartį su Putino partija ir jos neatsisako. Antra, „Santarvė“ parėmė rusų radikalus referendume dėl dvikalbystės, kai buvo siekiama rusų kalbą įteisinti antrąja valstybine kalba Latvijoje. Trečia, ši partija neigia mūsų istorinę praeitį ir Baltijos valstybių okupaciją. Kol šie trys akmenys kabės ant „Santarvės“ kaklo, į valdžią ji nepateks. Jie ir patys tai supranta, tačiau ši partija susijusi su savo elektoratu, kuris žiūri Maskvos televiziją ir mąsto atitinkamai. Manau, „Santarvė“ sprendžia milžinišką dilemą – ar atstovauti visą rusakalbę Latvijos dalį, ar atstovauti mažesnę, kuri galvoja kaip mes ir nori patekti į valdžią. Kol kas jie renkasi pirmą variantą. Manau, toks ir buvo Maskvos projektas – pabandyti perimti valdžią demokratiniais metodais, apjungiant visą rusakalbį elektoratą. Tai nepavyksta.

– Pone Valatka, nuo Lietuvos Seimo rinkimų praėjo dveji metai. Kas skiria Latvijos politinę situaciją nuo lietuviškos, kad, tarkime, anuometė Andriaus Kubiliaus vadovaujama koalicija toli gražu negalėjo pasigirti labai gerais rezultatais rinkimuose?

– Ponas Ražukas labai tiksliai pasakė – kol bus tokia situacija, Latvijai negresia kairiųjų ir dešiniųjų mainai.

– Nes kairieji Latvijoje yra aiškiai prorusiški?

– Taip, ir jų tas kairumas dvelkia anais tolimais laikais. O Lietuvoje, jei skaičiuosime procentais, konservatoriai ne tiek jau daug tų procentų ir prarado, tačiau susidarė galimybė formuoti visiškai kitą koaliciją. Svarstant, kas gali įvykti dar po dvejų metų, jei nebus tokios, kaip Valinsko, partijos, galėjusios užpildyti dešinėje trūkstamų balsų skaičių, gali ir Lietuvoje atsitikti taip, kad dabartinė valdančioji koalicija dar bus ir bus.  To negalima atmesti.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Latvija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min