Išplatintame trijų partijų bendrame pareiškime sakoma, kad dalyvaudami referendume ir balsuodami „prieš“ mes dar kartą patvirtinsime ir įtvirtinsime Latvijos valstybės demokratinį identiškumą ir latvių kalbą kaip bendrą pagrindą visiems Latvijos gyventojams.
Partijos pareiškime labai gerai vertinama pozicija tų rusų, baltarusių ir kitų tautybių Latvijos politikų ir visuomenės veikėjų, kurie paragino nedalyvauti kampanijoje prieš latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę, ir smerkia mėginimus sukelti abejonių Latvijos valstybingumo pagrindais ir suskaldyti Latvijos visuomenę.
Anksčiau Centrinės rinkimų komisijos surengtame parašų už referendumo dėl rusų kalbos statuso Latvijoje rinkime, pirminiais duomenimis, dalyvavo daugiau nei 183 tūkst. piliečių. Jeigu parašų skaičius bus didesnis nei 10 proc. rinkėjų, dalyvavusių pastaruosiuose Seimo rinkimuose (ne mažiau kaip 154 tūkst.), CRK perduos juos nagrinėti prezidentui.
Balsavimas Seime įstatymo projekto dėl valstybinės kalbos suteikimo rusų kalbai klausimu gali įvykti pavasario sesijoje. Kadangi konstitucinių pataisų projektas numato Konstitucijos 4 str. pataisą, referendumas dėl jos bus surengtas nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priims parlamentas.
Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti mažiausiai pusė rinkėjų (naujausiais duomenimis, dabar jų yra maždaug 771 tūkst.).
