Naujienų portalui tvnet.lv specialistas teigė, kad ateityje Baltijos šalys gali tapti dar didesnio karščio ir sausros aukomis, čia taip pat gali sustiprėti bei padažnėti audros. U.Rotbergsas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, reiškiniai, kurie anksčiau nebuvo būdingi Latvijai, dabar šioje šalyje kartojasi reguliariai.
Specialistas pabrėžia, kad tokiems klimato pokyčiams šiame regione nėra tinkamai pasiruošta. Pavyzdžiui, Latvijoje tam nėra parengti namai ar kanalizacijos sistema. „Jeigu mes panašiomis sąlygomis gyventume daugybę metų, žinoma, susitvarkytume su stichija, tačiau to negalime padaryti dabar“, – sakė jis.
Apie tai, kad kol kas neįprasti klimato reiškiniai netrukus ims kartotis reguliariai, kalba ir Latvijos hidrometeorologijos centro atstovė Laura Kruminia. Jos žodžiais, laukia ir liūtys, ir audros, ir škvalai, o žiemą galime laukti ir daug sniego. Be to, gamtos stichija gali šėlti nebūdingu jai metu. Pavyzdžiui, anksčiau itin vėjuoti buvo laikomi spalis ir lapkritis, dabar pastebima, kad stiprus vėjas siaučia ir sausį.
Be to, specialistai perspėja, kad galime sulaukti kitų neigiamų klimato atšilimo pasekmių, pavyzdžiui, jau kalbama, jog Europoje gali išplisti maliarija, kuri nebuvo būdinga šiam žemynui. Šiltesnis oras sukuria palankią terpę plisti įvairiems vabzdžiams.
„Baltijos jūroje jau atsiranda sutvėrimų, kurių ten anksčiau nebuvo“, – sako U.Rotbergsas. Jo teigimu, pokyčiai gamtoje vyksta taip sparčiai, kad ši nespėja prisitaikyti.
