Latvius gelbsti tranzitas

Latvijos pramonės gamyba per metus nuo 2008 metų liepos sumažėjo 18,5 proc., o mažmeninė prekyba smuko net 29,1 procento. Nepaisant to, Latvijos jūrų bei oro uostai, o taip pat šalies geležinkelių bendrovė iki šiol sugeba išlaikyti teigiamus rezultatus.

Pirmąjį pusmetį krovos darbai Latvijos jūrų uostuose išaugo 0,3 procento. Labiausiai prie to prisidėjo Rygos uostas, per kurį šiuo laikotarpiu buvo pervežta net 3 proc. daugiau krovinių - daugiausiai naftos produktų ir anglių. Liepojos ir Ventspilio uostų krovinių apyvarta atitinkamai sumažėjo 8,1 ir 0,7 proc., taip pat gerokai mažiau darbo turėjo ir mažesnieji uostai.

Krovinių pervežimas Latvijos geležinkeliais per pirmąjį pusmetį padidėjo 1,25 procento. Labiausiai prie to prisidėjo išaugęs tranzitas. Veiklos rezultatais negali skųstis ir Rygos oro uosto vadovybė. Per šešis pirmuosius metų mėnesius čia užfiksuota net 9,6 proc. daugiau keleivių, negu per atitinkamą 2008 metų laikotarpį – iš viso 1,819 milijono.

Latvijos oro linijų bendrovių paslaugomis pasinaudojo 34,4 proc. daugiau, o užsienio bendrovių lėktuvais - 17,9 proc. mažiau keleivių.

Latvijoje rusų kalba leidžiamo dienraščio „Biznes i Baltija“ vertinimu, šalies gebėjimas išlaikyti krovinių pervežimo augimą didžiąja dalimi priklausys nuo tarifų politikos ir santykių su kaimynėmis – visų pirma su Baltarusija ir Rusija. Vyriausybė taip pat raginama toliau stengtis pritraukti kuo daugiau tranzitinių krovinių iš Vidurinės Azijos.

„Tranzito ir turizmo sektoriai išlaiko didelį plėtros potencialą, kurio įgyvendinimui reikia ne tokių didelių finansinių išteklių, o naudos galima tikėtis didelės“, – konstatuoja „Biznes i Baltija“. Pabrėžiama, kad tranzito ir turizmo plėtra gali atsipirkti greičiau nei investicijos į pramonę ar naujas rinkas, todėl jų jokiu būdu negalima užmiršti, nustatant valstybės prioritetus.

Verslo leidinys pabrėžia, kad jeigu nekreipsime dėmesio į minėtą paslaugų sektoriaus augimą, Latvijos mokėjimų balanso deficito sumažėjimas visų pirma sietinas su neigiamais krizės padariniais – šalyje smarkiai sumažėjusiu ekonominiu aktyvumu ir importu.

Latvijos mokėjimų balanso deficitas šių metų gegužę nukrito iki 135,3 mln. latų, o 2008 metų liepą jis siekė net 205,8 mln. latų.

Dienraštis nesitiki artimiausiu metu sulaukti ryškaus situacijos padėties pagerėjimo. Nors laukiama vartotojų perkamosios galios, gamybos bei eksporto augimo, Latvijos užsienio prekybos balansas turėtų dar labiau suprastėti. Jį esą vėl gali pakelti tik ryžtingi valdžios veiksmai nustatant prioritetines veiklos sritis ir didinant eksportą.