Praėjus dviem mėnesiams po L.Kaczynskio ir 95 kitų kartu su juo skridusių žmonių žūties per lėktuvo katastrofą, Lenkijos gyventojai sekmadienį rinks naują prezidentą.
Buvęs premjeras J.Kaczynskis, garsėjantis konservatyviomis pažiūromis ir kovingu būdu, per kelias pastarąsias savaites sustiprino savo pozicijas, keliaudamas po šalį susitikti su rinkėjais ir dėstydamas neįprastai nuosaikias, susitaikyti raginančias mintis.
Pagrindiniais šių rinkimų favoritais laikomi politikai, kurių likimą smarkiai paveikė pastaroji nelaimė: žuvusio prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis ir liberalių pažiūrų Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis, tapęs laikinuoju šalies vadovu.
Buvęs premjeras J.Kaczynskis, garsėjantis konservatyviomis pažiūromis ir kovingu būdu, per kelias pastarąsias savaites sustiprino savo pozicijas, keliaudamas po šalį susitikti su rinkėjais ir dėstydamas neįprastai nuosaikias, susitaikyti raginančias mintis.
Identiškus dvynius Kaczynskius itin glaudus ryšys siejo nuo pat vaikystės, kai jiedu tapo žvaigždėmis, nusifilmavę viename filme. Vėliau abu broliai dalyvavo antikomunistiniame „Solidarumo“ judėjime ir kartu įkūrė katalikišką konservatyvią partiją „Teisė ir teisingumas“ (Prawo i Sprawiedliwosc, PiS).
Tačiau rinkėjų apklausos rodo, kad J.Kaczynskis, kuriam penktadienį sukako 61-eri metai, pagal populiarumą atsilieka nuo B.Komorowskio, kuris taip pat yra buvęs „Solidarumo“ aktyvistas.
Iš senos aristokratų giminės kilęs B.Komorowskis priklauso nuosaikiai, į verslą orientuotai valdančiajai Pilietinės platformos partijai (PO), kuriai vadovauja premjeras Donaldas Tuskas.
Jeigu būtų išrinktas prezidentu, šis politikas tikriausiai uždegtų žalią šviesą tolesnėms rinkos liberalizavimo reformoms 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra didžiausia iš buvusio komunistinio bloko valstybių, įstojusių į Europos Sąjungą (ES) 2003 metais.
Lenkija – vienintelė Bendrijos šalis, išvengusi recesijos per pastarąją pasaulinę ekonomikos krizę. Artimiausiu laiku Varšuvos pasirinktas kursas nulems, kaip Lenkijai pavyks atlaikyti Europą apėmusią naują įsiskolinimų krizę, prasidėjusią Graikijoje ir jau apėmusią kelias kitas Senojo žemyno valstybes.
Lenkijos prezidentas atlieka daug formalių funkcijų, tačiau taip pat gali vetuoti Seimo priimamus įstatymus. Velionis šalies vadovas L.Kaczynskis, kuris pasisakė už socialinės gerovės valstybę ir skeptiškai vertino glaudesnį suartėjimą su ES, dažnai naudodavosi šia teise, stabdydamas D.Tusko vykdomą programą. Politikos apžvalgininkų nuomone, jo brolis Jaroslawas elgtųsi panašiai.
Lenkijos prezidentas taip pat yra ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir gali daryti įtaką planuojant šalies karinę strategiją.
B.Komorowskis praėjusį šeštadienį pareiškė norintis, kad Lenkijos dalyvavimas NATO vadovaujamoje karinėje misijoje Afganistane butų užbaigtas artimiausiu laiku. Jo pozicija atitinka premjero D.Tusko, kuris tą pačią dieną sakė reikalausiantis Aljanso sudaryti pajėgų išvedimo iš tos Centrinės Azijos šalies kalendorių.
Lenkija šiuo metu yra dislokavusi Afganistane 2 600 karių.
Jeigu B.Komorowskis taptų valstybės vadovu, D.Tuskui būtų daug lengviau vykdyti jo suplanuotas ekonomikos reformas, siekiant sumažinti didelį biudžeto deficitą. Be kitų priemonių, jis numato privatizuoti daugiau valstybinių įmonių, taip pat vėlinti pensinį amžių. Šiuo metu Lenkijoje vyrai į pensiją gali išeiti sulaukę 65, o moterys – 60 metų.
B.Komorowskis taip pat sakė remiantis vyriausybės pastangas maždaug po penkerių metų įvesti Lenkijoje eurą.
J.Kaczynskis atsargiau vertina euro įvedimo galimybes, baimindamasis, jog dėl tokio žingsnio padidėtų kainos ir nukentėtų neturtingieji. PiS pirmininkas praeitą sekmadienį pareiškė, kad zloto gali būti atsisakyta tik tada, kai „lenkų kišenės bus visiškai saugios“.
Žuvusio prezidento brolio konservatyvus požiūris į gėjus ir reikalavimai išlaikyti Lenkijoje galiojančius griežtus abortų įstatymus taip pat išsiskiria iš bendros Europos krypties.
B.Komorowskis žada nutraukti nesantaiką tarp prezidentūros ir premjero kanceliarijos, kuri ženklino prezidento L.Kaczynskio ir premjero D.Tusko santykius pastaruosius trejus metus.
„Laikas baigti ginčus, – 58 metų sakė per sekmadienį vykusius rinkimų kampanijos debatus. – Pavojus gresia mūsų valstybės įvaizdžiui“.
J.Kaczynskio šalininkai tikisi, kad jis galėtų apriboti D.Tusko mėginimus pertvarkyti socialinio draudimo sistemą. Šį kandidatą labiausiai palaiko vyresnio amžiaus konservatyvių pažiūrų kaimuose gyvenantys rinkėjai, kurių daugelis jaučiasi pralaimintys konkurencijos valdomoje ir socialiai mažiau saugioje kapitalistinėje santvarkoje.
35 metų statybininkas Piotras Trembeckis iš Vilkuvo – vienas iš J.Kaczynskio šalininkų, kritikuojančių vyriausybės reakciją į pastaruoju metu Lenkiją nuniokojusius potvynius. Vyras išreiškė viltį, kad regione, kuriame jis gyvena, dėl potvynio gyventojų patiriami sunkumai pagausins PiS šalininkų gretas, nes esą Pilietinė platformai ir B.Komorowskiui „niekada nerūpėjo neturtingieji ir ūkininkai“.
„Kaczynskis aiškiai žino, ko jis nori. Jis turi planą. Jis kovojo su korupcija ir nusikalstamumu; jis gynė Lenkijos interesus Europoje, – aiškino P.Trembeckis. – Daug žmonių jaučia jam simpatiją ir norės už jį balsuoti, kad padrąsintų“.
B.Komorowskis žada nutraukti nesantaiką tarp prezidentūros ir premjero kanceliarijos, kuri ženklino prezidento L.Kaczynskio ir premjero D.Tusko santykius pastaruosius trejus metus.
Nacionalistinių pažiūrų broliai Kaczynskiai griežtai atsiliepdavo apie senas Lenkijos priešininkes Vokietiją ir Rusiją, o 2006–2007 metais, kai šalies vyriausybei vadovavo Jaroslawas, padidėjo įtampa tarp Varšuvos ir Berlyno, Maskvos bei Briuselio.
J.Kaczynskis vadovavo trumpai gyvavusiai ir mažai tenuveikusiai koalicijai, kurią PiS suformavo su viena ultradešiniąja partija ir populistiniu žemdirbių judėjimu.
Itin prieštaringai vertinamos buvusio premjero pastangos išvalyti šalies viešąją erdvę nuo buvusių komunistų kolaborantų. Įgyvendinant šį planą, būtų reikėję patikrinti iki 700 tūkst. žmonių, tarp jų žurnalistų ir mokytojų, tačiau tokios pastangos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lenkijos konstitucijai.
„Laikai buvo blogi, o mes, lenkai, taip pat labai gėdijomės, kai jo brolis buvo prezidentas“, – sakė 39 metų ekonomistė Ewa Jezak (Eva Ježak), dalyvavusi sekmadienį vykusiame B.Komorowskio rinkimų kampanijos mitinge viename Varšuvos parke.
„Noriu, kad prezidentu taptų Komorowskis, nes jis yra ramus ir pusiausvyrą išlaikantis žmogus“, – pridūrė moteris.
Visuomenės apklausų rezultatai svyruoja, tačiau daugelis rodo, jog B.Komorowskį palaiko apie 40–50 proc., o J.Kaczynskį – 30–38 proc. rinkėjų.
Prezidento rinkimuose dalyvaus keli kiti kandidatai, tačiau jie neturi jokių realių galimybių laimėti.
Jeigu sekmadienį nei vienas kandidatas nesurinks 50 proc. arba daugiau balsų, liepos 4 dieną vyks antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame dalyvaus du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Šis scenarijus atrodo labiausiai tikėtinas.
Ar laimėtų B.Komorowskis, ar L.Kaczynskis, Lenkijai tikriausiai vadovaus tradicinį įvaizdį išlaikysiantis prezidentas.
J.Kaczynskio tėvai kovėsi su naciais per Varšuvos sukilimą Antrajame pasauliniame kare ir savo vaikams įdiegė katalikiškas patriotines vertybes, tapusias Jaroslawo misijos pagrindu: kovoti su korupcija ir kurti tvirtą valstybę, kuri remtų neturtinguosius ir puoselėtų religines vertybes.
B.Komorowskis akcentuoja savo nuopelnus šaliai ir priminė rinkėjams, jog 1981 metais buvo įkalintas dėl dalyvavimo antikomunistiniame judėjime. Rinkimų kampanijos reklamose šis penkių vaikų tėvas, kitaip nei viengungis J.Kaczynskis, pabrėžia šeimos svarbą: jis vaizduojamas sėdintis prie pietų stalo su savo suaugusiais vaikais, o jo žmona neša maistą.
Savo tinklalapyje B.Komorowskis pabrėžia glaudžius ryšius su Lietuva. Savo šeimos aprašyme kandidatas nurodo, kad vienas iš jo protėvių žuvo 1399 metais vykusiame Vorsklos mūšyje, kaudamasis kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu.
Komorowskių giminė turėjo dvarų Lenkijoje ir Lietuvoje, tačiau B.Komorowskis nurodo, kad jo tiesioginių protėvių kilmės centras nuo XVIII amžiaus buvo Kauno apylinkėse.
