Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lenkija – ekonominių ir politinių sutemų gaubiamos Rytų Europos švyturys

Varšuva
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Varšuva
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos agresija palaidojo Ukrainos viltis plėtoti savo ekonomiką. Vengrija flirtuoja su autoritarizmu ir bando iškopti iš recesijos duobės. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis yra prislėgta sankcijų karo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos. Tik Lenkija vienintelė valstybė Rytų Europoje, kuri sugebėjo išvengti visą regioną krečiančio ekonominio neužtikrintumo, išlaikyti aukštus ekonomikos augimo rodiklius, pritraukti investuotojus ir padidinti savo įtaką ES, rašo laikraštis „The New York Times“.

Dėl savo dydžio, entuziazmo Vakarų atžvilgiu ir stabilios valdžios, Lenkija, kuri yra tiek ES, tiek NATO narė, ilgą laiką buvo laikoma puikiu posovietinės transformacijos modeliu. Dabar, Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje, Lenkija tapo regiono stabilumo ir ryžtingumo simboliu. 

Lenkija yra vienintelė valstybė Europoje, kurios ekonomika augo kiekvieną ketvirtį nuo pat finansų krizės pradžios 2008 m. 

Lenkijos sostinės Varšuvos horizonte matosi daugybė statybinių kranų. Didžiuliai prekybos centrai ir spindinčios parduotuvės čia dirba kiekvieną dieną. Daugybė tarptautinių bendrovių dėl mažesnių negu Vakarų Europoje atlyginimų investuoja į Lenkiją, kuri tampa gamybos ir logistikos baze.

Beveik viskas, ką Švedijos koncernas „Ikea“ parduoda Europos rinkose, yra pagaminta Lenkijoje. Daugybė automobilių koncerno „Volkswagen“ dalių taip pat gaminamos šioje šalyje.

Maža to, čia įsikūrusios ir kitų pasaulinio garso prekės ženklų – „3M“, „Procter & Gamble” ar „General Motors“ gamyklos.

Elektroninės komercijos portalas „Amazon“ šiuo metu netoli Poznanės atidaro didžiulį logistikos centrą. „Google Campus“ Varšuvoje įkurs startuolių paramos centrą, panašų į jau veikiantį Londone ir Tel Avive.

Lenkija yra viena iš aktyviausių šalių, spaudžiančių ES kuo greičiau atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. ES sankcijos Rusijai ir pastarosios atsakas Vakarams turėjo nedidelę įtaką Lenkijos ekonomikai.

Lenkija yra vienintelė valstybė Europoje, kurios ekonomika augo kiekvieną ketvirtį nuo pat finansų krizės pradžios 2008 m. Šiuo metu Lenkijos BVP yra ketvirčiu didesnis negu 2008 m., o ES vidurkis vis dar išlieka žemiau prieškrizinio lygio.

2003 m. Lenkija eksportavo prekių už 53 mlrd. dolerių, o 2013 m. bendra šių prekių sumą išaugo iki 203 mlrd. dolerių. Maža to, kai kurios Lenkijos įmonės, kaip pavyzdžiui, trąšų gamintoja „Grupa Azoty“ investuoja ir kitose šalyse.

Vis dėlto, ekonomistai įžvelgia ir nerimą keliančių ženklų. Net ir Lenkijos ūkio augimas pastaraisiais metais kiek silpnėja ir 2013 m. siekė tik 1,6 proc., kai 2011 m. buvo 4,5 proc. Maža to, Lenkijos biudžeto deficitas jau pradeda kelti nerimą, o vartotojų išlaidos, kurios buvo Lenkijos ekonomikos variklis krizės metais, pradėjo mažėti.

Maža to, kai kurios Lenkijos įmonės, pavyzdžiui, trąšų gamintoja „Grupa Azoty“, investuoja ir kitose šalyse.

Nepaisant išvardytų niuansų, Lenkijos ekonomikos stiprėjimas padėjo šaliai padidinti savo įtaką Europoje. Lenkijos iškilimas buvo matomas tokių ES šalių kaip Ispanija, Italija ir Prancūzija įtakos mažėjimo akivaizdoje. 

Vienas geriausių augančios Lenkijos galios ES pavyzdžių yra buvusio šalies premjero Donaldo Tusko išrinkimas Europos Tarybos prezidentu.

35 metus Londono ekonomikos mokykloje dėstantis Stanislawas Gomulka yra ilgametis Lenkijos vyriausybės patarėjas ir vienas iš ekonomistų, prisidėjusių prie vadinamosios „šoko terapijos“, kuri transformavo Lenkijos ekonomiką po komunistinės sistemos žlugimo ir padėjo pagrindus dabartinei gerovei.

S.Gomulka teigia, kad ankstyvosios reformos lėmė dabartinį Lenkijos ekonomikos gyvybingumą. Ekonomistas nepamiršta ir ES paramos. Iki šiol Lenkija iš ES gavo 139 mlrd. eurų. Dar 106 mlrd. eurų yra skirti Lenkijai laikotarpiui iki 2020 m.

Lenkijai sėkmingai atsilaikyti prieš finansų krizę padėjo ir maži namų ūkių įsiskolinimai. Pavyzdžiui, namų ūkių skolos Lenkijoje nesiekia 60 proc. grynųjų pajamų. Vokietijoje šis rodiklis yra 93 proc., Ispanijoje 140 proc., o Didžiojoje Britanijoje 150 proc.

„Pagrindinė priežastis yra skolos už nekilnojamąjį turtą. Lenkijos bankininkystės sektorius ganėtinai konservatyvus. Sunku gauti paskolas nekilnojamajamm turtui“, – tikina Varšuvos universiteto dėstytojas Witoldas Orlowskis.

Vis dėlto, ekonomistai teigia, kad norėdama išlaikyti savo konkurencingumą ir judėjimą į priekį, Lenkija privalo daugiau investuoti į švietimą ir technologijas bei skatinti naujų pramonės šakų ir vietos prekių ženklų plėtrą.

Lenkijos ekonomistų asociacijos prezidentas Ryszardas Petru teigė, kad norint išlaikyti šalies ekonomiką ir toliau tokios pat geros būklės, būtini rimti pokyčiai.

„Turime judėti pažangesnės ekonomikos link“, – tikina W.Orlowskis.

Lenkijos ekonomistų asociacijos prezidentas Ryszardas Petru teigė, kad norint išlaikyti šalies ekonomiką ir toliau tokios pat geros būklės, būtini rimti pokyčiai.

„Turime augti daugiau negu 2 proc. per metus, arba mes niekada nepasivysime Vakarų Europos šalių“, – įsitikinęs R.Petru.

Tam Lenkijai būtina tapti kai kuo daugiau, negu vien tik prekes turtingesnėms valstybėms gaminančia šalimi. Iki šiol nėra nei vieno pasauliniu mastu žinomo lenkiško prekės ženklo.

„Lenkija turi tapti šalimi, kuri gamina išbaigtas prekes ir su savo pačios prekiniais ženklais. Tai iššūkis ateinantiems 25 metams”, – teigia R.Petru. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min