Laiškas savivaldybei buvo perduotas per teisininkų kontorą. „Veikdami mūsų klientų vardu informuojame apie bendrininkų rastą Antrojo pasaulinio karo laikų šarvuotą traukinį“, – rašo teisininkų bendrovė laiške savivaldybei. Esą paslaptingame sandėlyje yra „labai vertingų daiktų, brangių tauriųjų metalų ir vertingų pramoninių medžiagų“.
Jeigu ši istorija pasirodytų esanti tikra, tai būtų neįtikėtinai didelis atradimas. Tačiau kol kas įrodymų dėl radinio nėra.
„Aukso traukinį“ esą rado du asmenys – lenkas ir vokietis. Jie per teisininkų įmonę reikalauja 10 proc. nuo rasto lobio vertės, kaip priklauso. Tačiau kyla klausimas, kodėl atradėjai kreipiasi į valdininkus, o ne patys lobį ištraukia į dienos šviesą. Specialistai spėja, kad galbūt bijoma, jog traukinys yra užminuotas, tad prireiksią pagalbos.
„Aukso traukinio“ atradimo istorija vertinama gana atsargiai. Kaip TVN24 televizijai sakė knygos apie Žemutinės Silezijos paslaptis autorė Joanna Lamparska, iki šios gyvos dvi legendos apie „aukso traukinį“: „Pagal vieną traukinys turėtų būti po Sobiešo kalnu Piechovicuose, o pagal kitą – Valbžycho apylinkėse.“
Jos manymu, galbūt šie asmenys, kurie kreipėsi, nurodo visiškai kitas vietas ir kalba apie dar vieną dingusį traukinį. „Vis dėlto tai panašu į įdomią atostogų pasakėlę. Nors labai norėčiau, kad tas traukinys būtų rastas. Tai būtų neįtikėtinas atradimas“, – kalbėjo J.Lamparska.
„Aukso traukinį“ esą rado du asmenys – lenkas ir vokietis. Jie per teisininkų kontorą reikalauja 10 proc. nuo rasto lobio vertės, kaip priklauso pagal įstatymą.
Spėlioti, ar tai ne dar viena legenda, kol kas niekas nedrįsta, išvadoms reikia tyrimų. Esą jeigu šie ponai turi tikrus duomenis, tai rasti traukinį nebus sunku. Anot J.Lamparskos, jeigu įranga parodytų, kad toje vietoje tikrai yra kažkokia erdvė, ten turės leistis tyrėjai, bet tam reikės daugybės institucijų ir didelių kaštų. „Bet po to jau laukia tik pasaulinė šlovė“, – šypsojosi knygos autorė.
Istoriją apie netoli Valbžycho buvusį traukinį pirmasis ėmė pasakoti Tadeuszas Slowikowskis, į pensiją išėjęs angliakasys. Prieš kelias dešimtis metų esą vienas vokietis jam pasakė, kad prie geležinkelio yra atšaka, vedanti į Ksionžo pilį. Kaip tik ten 1945 metų gegužę ir nuvažiavo vokiškasis traukinys, pilnas aukso, galbūt pramoninės platinos ar vietinių gyventojų turtų. Vyras daugybę metų ieškojo lobių kupino sandėlio.
Tačiau naująja traukinio atradimo istorija T.Slowikowskis netiki, kaip ir Ksionžo pilies gidas Andrzejus Gaikas, taip pat ne vienerius metus ieškojęs pradingusio lobio.
