NATO narė Lenkija baiminasi tapti nauju Kremliaus ekspansionistinių ambicijų taikiniu, kai Rusija anksčiau šiais metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
„Norime sustiprinti savo dalinius Rytų Lenkijoje, – gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas sakė visuomeniniam radijui. – Šis planas bus išdėstytas per kelerius metus. Pirmieji rezultatai pasimatys 2017 metais. Bus virtinė iniciatyvų, susijusių su daliniais rytuose. Taip pat bus investuojama į infrastruktūrą.“
Ministras atsisakė nurodyti, kiek papildomų karių arba dalinių bus sutelkta pagal šį planą.
„Savaime suprantama, visa tai susiję su įvykiais Ukrainoje, – pabrėžė T.Siemoniakas. – Tai dalis proceso, kai daromos išvados iš tos krizės.“
Lenkija rytuose ribojasi su Ukraina, Maskvos sąjungininke Baltarusija, o šiaurės rytuose – su Kaliningrado sritimi, Rusijos anklavu, kuriame bazuojasi jos Baltijos jūros laivynas.
„Savaime suprantama, visa tai susiję su įvykiais Ukrainoje, – pabrėžė T.Siemoniakas. – Tai dalis proceso, kai daromos išvados iš tos krizės.“
Prasidėjus karui Ukrainoje, Varšuva paprašė NATO sąjungininkių įkurti nuolatines karines bazes Lenkijos teritorijoje, kurios taptų atgrasančiu veiksniu Rusijai.
Aljansas nepatenkino šio prašymo, nes kai kurios narės baiminosi susijusių išlaidų ir grėsmės dar labiau susipriešinti su Rusija.
Tačiau NATO suintensyvino karines pratybas Lenkijoje ir planuoja įkurti naujas greitojo reagavimo pajėgas, kurių būstinė įsikurs Lenkijos vakariniame Ščecino mieste.
