„Daugiau šio tariamo radinio įrodymų nėra, išskyrus kitus per daug metų nuskambėjusius tvirtinimus“, – sakė pietvakarinės Žemutinės Silezijos vaivadijos vaivada Tomaszas Smolarzas.
Kraštotyrininkai sako, kad vokiečių traukinys, pakrautas auksu, brangenybėmis ir ginklais, dingo Valbžycho apylinkėse 1945 metų pavasarį, vokiečiams sprunkant nuo Raudonosios armijos.
Lobių ieškotojai ištisus dešimtmečius ieško šio „aukso traukinio“; dar komunistiniu laikotarpiu Lenkijos kariškiai bei saugumiečiai jo taip pat ieškojo, bet, regis, nesėkmingai.
Kalnuotame Valbžycho regione netoli Vroclavo, iš kurio minėtas traukinys išvažiavo, vokiečiai karo metu įrengė visą požeminių tunelių tinklą. Anuomet tai buvo Vokietijos teritorija, o po karo ji atiteko Lenkijai.
Neseniai du ieškotojai, lenkas ir vokietis, per savo advokatus pranešė vietinei valdžiai, kad jie rado šarvuotą traukinį su turtais nenaudojamame tunelyje ir pareikalavo piniginės premijos.
„Neįmanoma tvirtinti, kad toks radinys iš tiesų egzistuoja vietoje, kuri nurodyta, remiantis pateiktais dokumentais“, – sakė T.Smolarzas ir pridūrė, kad sudarė specialią specialistų grupę, kurioje yra istorikų ir geologų, ir jai pavesta patikrinti tariamą radinį.
Minėtiems lobių ieškotojams paskelbus apie galimą traukinį su lobiais esą aptiktą netoli Valbžycho miesto, pasaulio žiniasklaida nerimsta.
Penktadienį kultūros viceministras Piotras Zuchowskis sakė žurnalistams, kad minėti advokatai nurodė buvę informuoti apie daugiau kaip 100 metrų ilgumo traukinį ir vadino tai „išskirtiniu“ radiniu.
P.Zuchowskis sakė matęs tą gana neryškų, georadaru gautą atvaizdą, kuriame galima įžiūrėti traukino platformos ir patrankų kontūrus. Viceministras sakė „99 procentų esąs įsitikinęs, kad šis traukinys yra realus“.
Tačiau T.Smolarzas pirmadienį pareiškė, kad jokių nuotraukų nematė.
„Pats faktas, kad šis traukinys buvo šarvuotas, leidžia manyti, jog jame buvo vertingų daiktų“, – meno kūrinių, archyvų dokumentų arba lobių, pridūrė P.Zuchowskis.
Pasaulio žydų kongresas prašo, kad bet kokios rastos vertybės, anksčiau priklausiusios Holokausto aukoms, būtų sugrąžintos jų savininkams arba įpėdiniams.
Pasak P.Zuchowskio, apie traukinio buvimo vietą prieš mirtį pranešė asmuo, kuris prisidėjo prie šio daugiau nei 100 metrų ilgio sąstato paslėpimo.
Nuo 1945 metų pavasario sklandantys gandai apie dingusius du specialius nacių traukinius sklando jau daugelį metų ir kaitina begalės lobių ieškotojų vaizduotę.
