Anot Punsko viršaičio Vytauto Liškausko, dėl lėšų stygiaus uždarius dvi lietuviškas kaimo pagrindines mokyklas vaikai bus vežiojami į kitą – vienintelę neuždaromą lietuvišką kaimo mokyklą.
Punsko viršaitis tikina, kad Lenkija neskiria tiek lėšų tautinių mažumų mokykloms, kiek reikia, šiuo atveju – priedo prie mokinių krepšelio, todėl trūkstamą sumą – daugiau nei 1,5 mln. litų – tenka pridurti Punsko valsčiui.
„Čia yra visos valstybės politika. Kalbama, kad Lenkijoje bus uždaryta 100 mokyklų. Aš matau, kaip Lietuvoje išlaikomos kartais net mažesnės nei mūsų lenkiškos mokyklos ir ten pinigų netrūksta“, – sakė V.Liškauskas.
„Tai skaudus dalykas. Galima kalbėti apie demografinę padėtį, ji nėra palanki, bet reikia ieškoti kažkokių logiškų sprendimų. Tačiau kyla klausimas, ar vienintelis logiškas sprendimas yra viską uždaryti“, – kalbėjo Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rena Gasperavičiūtė. Tai skaudus dalykas. Galima kalbėti apie demografinę padėtį, ji nėra palanki, bet reikia ieškoti kažkokių logiškų sprendimų.
Baiminamasi, kad uždarius lietuviškas kaimo mokyklas lietuvybę puoselėti bus vis sunkiau. „Lietuviškų mokyklų uždarymas yra tikrai liūdnas reiškinys. Tai yra ne tik švietimo, bet ir kultūros židiniai. Šiose mokyklose renkasi lietuvių bendruomenės, čia rengia vakarones, įvairius kultūros renginius“, – teigė Lietuvos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius.
Prognozuojama, kad po kelerių metų Punsko krašte veiks tik trys švietimo židiniai – Punsko pagrindinė mokykla ir gimnazija, o Seinuose – tik lietuviška Žiburio gimnazija, teigiama „Panoramoje“.
Lenkijos lietuviai gyvena labiausiai į šiaurės rytus esančiame Lenkijos kampelyje – Seinų ir Punsko krašte. Manoma, kad šiuo metu Lenkijoje yra apie 15 tūkst. lietuvių kilmės gyventojų.
