Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas 58 metų generolas Franciszekas Gagoras buvo tarp 96 žmonių, šeštadienį žuvusių per lėktuvo katastrofą vakarinėje Rusijos dalyje.
„Tai didžiausia tragedija visoje Lenkijos ginkluotųjų pajėgų istorijoje“, – sakė atsargos generolas, buvęs gynybos ministras Stanislawas Koziejus.
„Dar niekada nebuvo taip, kad vienu metu žūtų kariuomenės vadovybė ir vyriausiasis kariuomenės vadas (Kaczynskis)“, – sakė jis.
Per katastrofą prie Smolensko žuvo dar keli aukščiausio rango kariškiai: karo laivyno vadas 51 metų kontradmirolas Andrzejus Karweta; 47 metų oro pajėgų vadas generolas Andrzejus Blasikas; 49 metų sausumos pajėgų vadas divizijos generolas Tadeuszas Bukas.
Lenkija yra priėmusi sprendimą 600 karių sustiprinti savo 2000 karių kontingentą, dalyvaujantį NATO misijoje Afganistane, ir pradėti kariuomenės modernizavimo reformą, atsisakius šauktinių kariuomenės.
Kariuomenė negali funkcionuoti be vadovybės, todėl greitai bus išrinkta jos pamaina.
Pasak apžvalgininkų, kariuomenės vadų žūtis gali turėti įtakos priimant galutinį sprendimą dėl misijos Afganistane ir dėl profesionalios, gerai apmokamos 200 tūkst. karių kariuomenės kūrimo.
„Ši tragedija tikrai turės įtakos misijai Afganistane, nors dabar sunku pasakyti, kaip viskas pakryps. Mes netekome Lenkijos armijos intelektualinio elito“, – sakė karo ekspertas Wojciechas Luczakas.
Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadas 58 metų generolas F.Gagora buvo laikomas kandidatu užimti aukštą NATO postą ateityje.
Per incidentą, kuris įvyko netoli vakarinio Rusijos miesto Smolensko, žuvo pirmoji Lenkijos ponia Maria Kaczynska, kai kurie artimiausi prezidento padėjėjai, įstatymų leidėjai, kariuomenės vadai, aukšti dvasininkai, istorinės asmenybės, prezidento lėktuvo įgula, taip pat 1940 metais Katynėje ir kitur Rusijoje bei Ukrainoje sušaudytų lenkų artimieji.
Jie visi vyko į Katynės memorialą, kur turėjo vykti tų žudynių 70-ųjų metinių atminimo ceremonija.
Šeštadienį žuvusių kariuomenės vadų pavaduotojai laikinai perėmė jų pareigas ir Lenkijos gynybos ministras netrukus turėtų paskirti nuolatinius kariuomenės vadus.
Jų kandidatūras turėtų patvirtinti 2000–2001 metais gynybos ministerijai vadovavęs, o dabar šalies prezidento pareigas einantis Bronislawas Komorowskis.
„Kariuomenė negali funkcionuoti be vadovybės, todėl greitai bus išrinkta jos pamaina. B.Komorowskis gana gerai žino kariuomenę ir visada buvo žmogus, kuris rūpinosi ginkluotomis pajėgomis“, – sakė buvęs gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius.
J.Onyszkiewiczius taip pat pareiškė, kad būtina pakeisti ir civilius per lėktuvo katastrofą žuvusius pareigūnus – rasti pamainą gynybos viceministrui Stanislawui Komorowskiui ir Nacionalinio saugumo biuro vadovui Aleksandrui Szczyglo.
