Šį įstatymą pasiūlė ir priėmė liberali Lenkijos vyriausybė, nusprendusi apkarpyti buvusių komunistų pensijas, tarp jų ir tų, kurie 1981 metais organizavo karinės padėties šalyje įvedimą.
Konstitucinis Tribunolas nutarė, kad įstatymo dalis, susijusi su šalį valdžiusia karinės padėties taryba, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tačiau paliko galioti tą prieštaringai vertinamo įstatymo punktą, kuri panaikino privilegijuotas pensijas liūdnai pagarsėjusiems saugumo darbuotojams, tarnavusiems komunistiniam režimui nuo 1944 iki 1990 metų.
Tribunolas nagrinėjo skundą, kurį padavė buvę Lenkijos komunistai, dabartiniai socialdemokratai.
Prieš karinės pensijos sumažinimą 86-erių buvęs Lenkijos prezidentas gaudavo 8 tūkst. zlotų (maždaug 7 tūkst. litų) pensiją, kuri keturis kartus viršijo vidutinę šalies gyventojo pensiją.
1989 metais W.Jaruzelskis, kuris Lenkijai vadovavo nuo 1981 iki 1990 metų, leido surengti pusiau demokratiškus rinkimus.
Juos laimėjęs Lecho Walesos vadovaujamas „Solidarumas“ pateko į šalies parlamentą, taip padarydamas galą komunistinio režimo valdžios monopolijai. 1990 metais W.Jaruzelskis atsistatydino.
Tačiau nuo 2007 metų balandžio, jis ir keli kiti aukštus postus užėmę komunistų partijos veikėjai, yra teisiami už vadinamąjį komunistinės eros nusikaltimą – 1981 metais įvestą karinę padėtį Lenkijoje. Jeigu jis bus pripažintas kaltu, jam gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
