Per antskrydį žuvo trys apsaugininkai ir buvo apgadintas naftotiekis, jungiantis telkinį ir Tobruko uostą prie Viduržemio jūros, kurį kontroliuoja sukilėliai.
„Britų karo lėktuvai atakavo Sariro naftos telkinį ir nukovė tris apsaugininkus, o dar kažkiek darbuotojų sužeidė“, – per spaudos konferenciją sakė Libijos užsienio reikalų viceministras Khaledas Kaimas.
Muamaro Kadhafi pajėgos sustabdė gamybą sukilėlių kontroliuojamuose naftos telkiniuose šalies rytuose, suduodamos skaudų smūgį maištininkų finansams, trečiadienį pranešė sukilėlių atstovas spaudai. Sukilėliai siekia atnaujinti naftos eksportą, kad gautų lėšų sukilimui prieš režimą finansuoti.
Antradienį ir trečiadienį M.Kadhafi pajėgų artilerija apšaudė Mislos ir Vahos naftos telkinius, žurnalistams sakė sukilėlių atstovas Hafizas Ghoga Bengazio mieste.
JAV valstybės sekretorė H.Clinton kritikuoja Libijos lyderio Kadhafi laišką ir ragina išvykti
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton atmetė M.Kadhafi asmeninį laišką Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai sakydama, kad Libijos lyderis turi nutraukti ugnį, atitraukti savo pajėgas ir pats išvykti iš šalies.
Baltieji rūmai patvirtino, kad M.Kadhafi parašė laišką B.Obamai, tačiau nieko neminėjo apie jo turinį. Tuo tarpu naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad šiame padrikame trijų puslapių laiške prašoma, kad B.Obama nutrauktų ugnį.
„Kalbant apie jūsų minėtą laišką, manau, kad ponas Kadhafi žino, ką jis privalo padaryti“, – H.Clinton sakė per spaudos konferenciją su Italijos užsienio reikalų ministru Franco Frattini.
„Turi būti nutraukta ugnis, jo pajėgos turi būti atitrauktos iš miestų, kurie buvo užimti su dideliu smurtu ir kainavo daug gyvybių. Turi būti padarytas sprendimas dėl jo pasitraukimo ir valdžios ir jo išvykimo iš Libijos“, – JAV diplomatijos vadovė sakė žurnalistams.
„Nemanau, kad yra kokia nors paslaptis, ko mes šiuo metu tikimės iš pono Kadhafi, – pridūrė ji. – Juo greičiau tai įvyks ir baigsis kraujo liejimas, juo geriau bus kiekvienam.“
H.Clinton taip pat teisino NATO pajėgų karinę misiją, užtikrinant neskraidymo zoną Libijoje ir ginant civilius gyventojus pilietiniame kare tarp ilgamečio lyderio ir opozicijos pajėgų.
Sukilėliai kaltina NATO dėl penkias gyvybes nusinešusio oro smūgio (papildyta 17.44 val.)
NATO oro pajėgos ketvirtadienį atakavo libiečių sukilėlių pozicijas netoli naftos pramonės centro Marsa Bregos ir nukovė mažiausiai penkis žmones, o dar arti dešimties sužeidė, pranešė maištininkai ir vienas ligoninės atstovas. Per ataką buvo sunaikinti trys sukilėlių tankai.
„Reuters“ korespondentas pranešė matęs, kaip iš ligoninės Adždabijoje, kurioje gydomi per oro ataką sužeisti žmonės, buvo išnešti kruvini neštuvai.
„Tai buvo NATO oro ataka prieš mus. Buvome šalia savo mašinų netoli Bregos“, – sakė ligoninėje gydomas sužeistas sukilėlis Younesas Jumaa.
Stovėjome šalia savo tankų ir NATO paleido į mus dvi raketas, – sakė vienas sukilėlis. – NATO yra melagiai. Jie yra Muamaro Kadhafi pusėje.Sanitaras Mohamedas Ali sakė, kad per ketvirtadienio oro smūgį žuvo mažiausiai penki žmonės. Medikai iš vienos palatos išnešė krauju permirkusias uniformas. Tuo metu keli sukilėliai parklupę ligoninės koridoriuje verkė.
„Stovėjome šalia savo tankų ir NATO paleido į mus dvi raketas, – sakė vienas jų, Salemas Mislatas. – NATO yra melagiai. Jie yra Muamaro Kadhafi pusėje.“
NATO tikrina pranešimą apie užsienio aviacijos atakas prieš sukilėlius
NATO tikrina pranešimus apie sąjungininkių aviacijos pajėgų suduotą smūgį sukilėlių tankams Libijoje, ketvirtadienį pranešė NATO atstovė spaudai.
„Stengiamės gauti daugiau informacijos mūsų kanalais. Sunku patvirtinti detales, nes kojomis neliečiame tos žemės, – sakė NATO atstovė Oana Lungescu. – Pagrindinį dėmesį skiriame piliečių apsaugai nuo atakų grėsmės.“
Tai jau antrasis kartas per mažiau nei savaitę, kai sukilėliai apkaltina NATO oro pajėgas per klaidą atakavus jų bendražygius. Praėjusį penktadienį toje pačioje vietovėje per NATO karo lėktuvų ataką, kurią pilotai pradėjo per klaidą atsišaudydami į sukilėlių paleistas sveikinimo salves, žuvo devyni sukilėliai ir keturi civiliai.
Aljansas padarė išvadą, kad praėjusios savaitės ataka buvo „nelaimingas incidentas“. Sukilėliai savo ruožtu pripažino, kad jų kovotojai „suklydo“ leisdami raketas.
Karinėms operacijoms virš Libijos, kuriomis siekiama užtikrinti Libijos gyventojų saugumą, NATO ėmėsi vadovauti praėjusią savaitę, kai perėmė vadovavimą iš JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos koalicijos.
NATO neigia Libijos naftos verslovių bombardavimą
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Vežamas sužeistas Libijos sukilėlis |
NATO ketvirtadienį paneigė, kad jos pajėgos bombardavo turtingiausias naftos versloves Libijoje, kaip kaltina M.Kadhafi režimas, ir išreiškė nuomonę, jog gaisrai Sariro naftos verslovėje tikriausiai susiję su susirėmimais regione.
„Pulkininko M.Kadhafi kaltinimai, esą NATO yra kalta dėl gaisrų Sariro naftos verslovėje, yra melagingi“, – sakoma NATO pajėgų vadavietės Neapolyje pranešime. Iš šios vadavietės prižiūrimos karinės operacijos Libijoje.
„Per M.Kadhafi pajėgų atakas praėjusią savaitę kilo susirėmimų su jų priešininkais bei mažiausiai vienas gaisras naftos verslovėje Sariro regione“, – sakoma pranešime.
Libijos lyderio M.Kadhafi pasitraukimas neišvengiamas, sako Prancūzija
Prancūzija ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu belieka klausimas, kokiu būdu žlugs Libijos lyderio M.Kadhafi režimas, ir nebekalbama, ar veteranas šalies vadovas gali išlikti valdžioje.
„Šiandien kyla klausimas, kokiomis sąlygomis Kadhafi pasitrauks, o ne dėl to, ar jis sugebės išlikti valdžioje“, – Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe sakė įstatymų leidėjams.
„Mes ne vien giname civilius gyventojus, ypač Bengazyje, bet ir destabilizavome Kadhafi“ režimą, pridūrė ministras, kalbėdamas apie tarptautinės koalicijos tęsiamus M.Kadhafi pajėgų bombardavimus, kad jos negalėtų pulti civilių gyventojų.
Tačiau A.Juppe pripažino, kad Europos Sąjungos šalys skirtingai galvoja, kaip turėtų pasitraukti keturis dešimtmečius Libijai vadovavęs lyderis. „Kai kuriems mūsų partneriams atrodo, kad sankcijos pakankamos. Dėl šio klausimo nesutariama“, – nurodė jis.
A.Juppe pažymėjo, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje, suteikiančioje mandatą tarptautinei karinei intervencijai Libijoje, „nėra juodu ant balto parašyta, jog mes turime atsikratyti Kadhafi“.
Tačiau Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV, kurios anksčiau vadovavo karinėms operacijoms Libijoje, mano, jog M.Kadhafi pasitraukimas iš valdžios šiuo metu tapo vieninteliu neišvengiamu šios krizės sprendiniu, pridūrė A.Juppe.
Libijos sukilėliams stinga charizmatiško lyderio
Libijos sukilėliams, kurie jau beveik du mėnesius kovoja, mėgindami nuversti šalies lyderį M.Kadhafi, stinga charizmatiško politinio arba karinio lyderio, kuris aiškiai suformuluotų jų tikslus ir taptų kelrodžiu savo žmonėms.
Revoliucinis judėjimas įkūrė Laikinąją Nacionalinę Tarybą (LNT), kuriai vadovauja Mustafa Abdul Jaleelas, taip pat „nepaprastąją krizės“ darbo grupę, kurio vadovas – Mahmoudas Jibreelas.
Tačiau jie ir kiti aukšti opozicijos pareigūnai nedažnai rodosi viešumoje, retai kalbasi su žiniasklaida, o juo labiau neišeina į gatves įkvėpti žmonių, kurie kasdien reikalauja M.Kadhafi atsistatydinimo.
Opozicijos lyderiai persikėlė iš pajūryje esančio nutriušusio Bengazio teismo pastato, apjuosto transparantais ir apklijuoto Muamaro Kadhafi režimą smerkiančiais plakatais, į prabangesnį ir nuošalesnėje vietoje įsikūrusį viešbutį „al Fadeel“.Tarp Libijos sukilėlių nėra lyderio, panašaus į Fidelį Castro, vadovavusį Kubos revoliucijai, ar netgi Filipinuose 1986 metais įvykusio liaudies sukilimo vadovę Corazon Aquino, kuriai labai stigo politinės patirties.
Kelias savaites labiausiai žiniasklaidos pastebimas Libijos sukilėlių veikėjas buvo žmogus, daugelį metų palaikęs glaudžius ryšius su M.Kadhafi režimu – buvęs vidaus reikalų ministras Abdel Fatahas Yunisas.
Jis perėjo į sukilėlių pusę ir šiuo metu vadovauja jų armijai. A.F.Yunisas antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pasmerkė NATO už esą nepakankamas pastangas bombarduoti M.Kadhafi pajėgas, nors be tarptautinės koalicijos pagalbos, kuri buvo iki šiol suteikta, sukilėliai beveik neabejotinai jau būtų sutriuškinti.
A.F.Yunisas nepateikė jokio konkretaus karinės padėties įvertinimo, taip pat nepaaiškino, kiek tikroviški yra opozicijos planai užimti Tripolį.
Tuo tarpu krizės sprendimo grupės vadovas M.Jibreelas iš pažiūros atrodo esantis kuklaus būdo žmogus, kurio vardą retai kas mini.
Kai kurie eiliniai opozicijos kovotojai sako, jog tokia padėtis nesudaro jokių kliūčių ir pabrėžia faktą, kad šis sukilimas yra visos liaudies reikalas.
„Mums niekas nevadovauja. Šiai revoliucijai vadovauja liaudis. Ji liaudies rankose“, – sakė 19-metis studentas Halinas al Enesi, atėjęs į vieną mitingą Bengazyje, kuris yra šios revoliucijos lopšys.
Paklaustas, kas, jo nuomone, vadovauja šiam judėjimui, H.al Enesi atsakė: „Manau, Mustafa Abdul Jaleelas. Tai reikalinga ryšiams su išoriniu pasauliu“.
26 metų inžinierius Mohamadas Messmari taip pat sakė, kad Libijos žmonės patys vadovauja sukilimui.
„Mustafa nėra mūsų lyderis. Tačiau mums reikalingas lyderis, kuris organizuotų mūsų armiją fronte“, – aiškino vyras.
Opozicijos lyderiai persikėlė iš pajūryje esančio nutriušusio Bengazio teismo pastato, apjuosto transparantais ir apklijuoto M.Kadhafi režimą smerkiančiais plakatais, į prabangesnį ir nuošalesnėje vietoje įsikūrusį viešbutį „al Fadeel“.
Ten jie priima pasiuntinius iš Europos, JAV ir kitų šalių, norinčių išsiaiškinti, kokie yra konkretūs sukilėlių ketinimai. JAV pasiuntinys Chrisas Stevensas su Laikinosios Nacionalinės Tarybos nariais buvo susitikęs trečiadienį.
„Jie nori daugiau sužinoti apie mus, o mes siekiame užsitikrinti pripažinimą. Buvo diskutuojama apie Tarybos narius ir jų asmenybes“, – spaudos konferencijoje sakė aukštas LNT narys Abdel Hafizas Ghoga.
Abu aukščiausieji opozicijos vadai yra buvę M.Kadhafi režimo pareigūnai.
Mustafa Abdel Jalilas buvo M.Kadhafi teisingumo ministras, tačiau atsistatydino vasarį dėl perdėto smurto prieš protestuotojus Bengazyje šio sukilimo pradžioje. Jis kai kada pasisakydavo už derybas su Tripoliu, tačiau šį sumanymą atmesdavo kiti pareigūnai.
Tuo tarpu Mahmoudas Jibreelas anksčiau daugiausiai dirbo užsienyje – jis vadovavo Libijos valstybiniam ekonomikos analizių centrui, tačiau atsistatydino, kai M.Kadhafi atmetė jo pasiūlymus liberalizuoti šalies ūkį.
Dabar M.Jibreelas vadovauja sukilėlių diplomatiniams ryšiams.
