Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vieningos laikysenos ir pastangų dėka bendrame ES valstybių narių pozicijos paaiškinime išreiškiamas nepritarimas, kad Rusija šioje rezoliucijoje toliau kelia klausimus, nesusijusius su kova prieš rasizmą, pabrėžiamas rezoliucijos autoriaus siekis pasisavinti istorijos interpretavimą, kaip tai patvirtina Rusijos bandymai pateisinti Ribentropo-Molotovo paktą.
ES pareiškime taip pat pabrėžiama, kad neteisėti Rusijos veiksmai ir tarptautinės teisės pažeidimai Ukrainoje, prisidengiant kova su nacizmu, yra nepriimtini.
ES pareiškime taip pat pabrėžiama, kad neteisėti Rusijos veiksmai ir tarptautinės teisės pažeidimai Ukrainoje, prisidengiant kova su nacizmu, yra nepriimtini, taip pat paneigiamas Europos „išlaisvinimo“ po Antrojo pasaulinio karo mitas. ES dar kartą patvirtino savo susirūpinimą dėl esminių šios rezoliucijos klausimų ir pabrėžė, kad yra pasirengusi dėl jų toliau konstruktyviai diskutuoti.
Rusijos Federacija rezoliuciją dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete teikia kasmet nuo 2006 m. ES valstybės narės balsuodamos dėl šios rezoliucijos tradiciškai susilaiko. JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete svarstomi žmogaus teisių, humanitariniai, socialiniai ir kultūros klausimai.
