Politikai teigia, kad išėjimas iš Afganistano bus atsargus ir vykdomas etapais, o konkrečių datų paskelbimą vadina signalu patiems afganams, kad jie turi labiau stengtis.
„Saugumo situacija provincijoje yra prastėjanti“, – pirmadienį sakė Čagčarane esančios provincijos atkūrimo grupės bazės vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius.
Pasak jo, daugiau talibų Gore pasirodė, kai juos iš pietų pradėjo stumti NATO vadovaujamos tarptautinės pajėgos ISAF.
„Talibų kovotojai po truputį eina į Goro provinciją. Aplinkinėse provincijose vyksta intensyvios ISAF operacijos, todėl natūralu, kad grėsmė suteka čia. Talibų kovotojai bando įkurti bazes, kad galėtų kontroliuoti ginklų ir narkotikų tiekimą“, – kalbėjo karininkas.
„Jeigu tik pasitrauktų mūsų pajėgos, tai kriminalinių grupuočių, talibų kovotojų veiksmai tikriausiai suaktyvėtų“, – pridūrė N.Stankevičius.
Pasak provincijos atkūrimo grupės vado, vietos gyventojai, kurių dauguma yra tadžikai, ideologiškai nėra linkę remti Talibano, bet dalis pasirenka kovotojų kelią vejami skurdo.
Pasak provincijos atkūrimo grupės vado, vietos gyventojai, kurių dauguma yra tadžikai, ideologiškai nėra linkę remti Talibano, bet dalis pasirenka kovotojų kelią vejami skurdo.
„Mes vadiname juos dešimties dolerių kovotojais, kurie tik dėl to eina į talibų pusę“, – kalbėjo pulkininkas.
Pasak N.Stankevičiaus, situacija pagerėtų, jei sustiprėtų vietos armija ir policija. Lietuviai tikisi, kad provincijoje vietoje 70 nacionalinės armijos karių ateityje bus dislokuotas bataliono dydžio vienetas.
Su premjero Andriaus Kubiliaus delegacija Afganistane viešinti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, kad dar nėra tvirtai nuspręsta dėl konkrečios datos, kada atsakomybė už saugumą bus perduota vietos pajėgoms, bet tam rimtai ruošiamasi mokant vietos pajėgas.
„Perdavimui rimtai ruošiamės, nes NATO yra priėmusi sprendimą perduoti saugumą visame Afganistane. Tai nereiškia, kad bus visiškai išeita iš Afganistano – turbūt bus ieškoma kitų formų, ypač koncentruojant dėmesį į mokymo misijas“, – sakė R.Juknevičienė.
„Kas būtų, jeigu dabar išeitume? Būtų blogai, žinoma. Bet tai bus daroma protingai, etapais. Mokymo misijos, pagalba žmonėms kurti valstybę išliks – tai labai ilgas projektas“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
NATO sprendimą, kad iki 2014 metų pabaigos visame Afganistane atsakomybė už saugumą turi būti perduota vietos pajėgoms, ministrė pavadino svarbiu signalu patiems afganams labiau stengtis siekiant saugumo.
„2014 metų paskelbimas yra signalas patiems afganams, kad reikia sparčiau kurti valstybę ir vystyti institucijas. Jeigu nebūtų tokio plano etapais perimti atsakomybę, tai bijau, kad kai kam tiesiog būtų naudinga vien naudotis kitų šalių resursais, finansine parama ir pačiam nelabai stengtis sukurti savo valstybę“, – kalbėjo ministrė.
Afganistane tarnauja apie 250 Lietuvos karių. Didžioji dalis jų yra Goro provincijoje, kurios atkūrimui vadovauja Lietuva. Šalies pietuose dislokuota iki šimto Specialiųjų operacijų pajėgų karių.
Lietuvos pareigūnai planuoja, kad didelė dalis karių Afganistaną galėtų palikti iki 2013 metų, kai atsakomybę už saugumą Goro provincijoje ketinama perduoti vietos pajėgoms.
Tačiau šalyje nesiliaujant smurtui, yra daug abejojančių, ar afganų policijos ir saugumo pajėgos bus pajėgios užkirsti kelią sukilėlių išpuoliams pasitraukus užsienio kariams.
