Strasbūre įsikūręs teismas lapkritį nusprendė, kad Nukryžiuotojo atvaizdai mokyklose pažeidžia nekatalikiškų šeimų teises, nes „apribojama tėvų teisė auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus“.
Šis sprendimas sukėlė didelį Katalikų Bažnyčios ir katalikiškos Italijos politikos lyderių pasipiktinimą, o Švietimo ministerija pareiškė, jog Nukryžiuotasis yra „mūsų tradicijos simbolis“.
Lietuva šioje byloje dalyvauja trečiosios šalies teisėmis. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, Lietuva turėtų nepritarti EŽTT sprendimui. Pasak jo, nors kiekvienoje Lietuvos mokykloje nėra tradicijos kabinti Nukryžiuotojo atvaizdą, tačiau sprendimas Lietuvą gali paveikti neigiamai – jis gali būti plėtojamas kitose bylose dėl Nukryžiuotojo buvimo kitose viešose vietose.
Europos teismo galutinis sprendimas, kuris būtų paskelbtas per kelis mėnesius, galiotų visų 47 Europos Tarybos šalių mokyklose.Apeliaciją rengiantis Italijos vyriausybės teisininkas Nicola Lettieri trečiadienį Nukryžiuotąjį apibūdino kaip „pasyvų simbolį, niekaip nesusijusį su mokymu, kuris yra pasaulietiškas“.
„Ten kur esama „indoktrinacijos“ (mokymo), mes neatribojame vaikų nuo tėvų įsitikinimų“, – pažymėjo teisininkas ir pridūrė, kad „nukryžiuotasis gali būti krikščioniškų tradicijų išraiška, bet Italija neketina atversti į kitą tikėjimą“.
Katalikybė buvo valstybinė religija Italijoje iki 1984 metų, ir trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje išleistas nutarimas, kad mokyklose būtų Nukryžiuotojo atvaizdų, niekada nebuvo atšauktas.
Europos teismo galutinis sprendimas, kuris būtų paskelbtas per kelis mėnesius, galiotų visų 47 Europos Tarybos šalių mokyklose.
Italijos apeliaciją remia keliolika šalių, tarp kurių yra Lietuva, Kipras, Malta, Graikija, Rusija, Armėnija, Bulgarija.
Jų advokatas, JAV teisės profesorius Josephas Weileris perspėjo prieš „Europos amerikonizavimą viena taisykle, kuri prieštarauja konstitucijų įvairovei“.
„Šalys pačios turi teisę nuspręsti dėl savo religinio paveldo“, – sakė jis, nurodydamas, kad krikščioniško kryžiaus atvaizdų esama daugelio valstybių vėliavose ir valiutose.
„Visi vaikai Europoje, ateistai ar tikintieji, mokomi, kad teisė tikėti ir teisė netikėti yra realybė“, – pažymėjo J.Weileris, užsimindamas, kad ne visi britai, kurie sako „Dieve sergėk Karalienę“, yra tikintys.
Lapkritį EŽTT sprendimas buvo priimtas po to, kai viena italė mama Soile Lautsi, ilgai kovojusi su Italijos Katalikų Bažnyčia, iškėlė bylą Europos teisme.
S.Lautsi bylą pradėjo prieš aštuonerius metus, kai jos vaikai 11 metų Dataico ir 13 metų Sami Albertinas nuėjo į mokyklą šiauriniame Italijos mieste Abano Terme, esančiame netoli Venecijos.
Berniukų mamai nepatiko, kad kiekvienoje klasėje yra po Nukryžiuotąjį, ir dėl to pasiskundė mokyklos vadovams.
Kai šie atsisakė nuimti kryžius, S.Lautsi kelerius metus kovojo Italijos teismuose, kol galiausiai kreipėsi į Strasbūro teismą.
S.Lautsi advokatas Nicola Paoletti pabrėžė, kad jo klientė yra pasaulietė, bet ne ateistė.
„Ji niekad nieko nesakė prieš katalikų religiją, ji tik nori, kad jos abu vaikai būtų ugdomi laikantis pasaulietiškumo principų“, – sakė N.Paoletti.
Vaikai „viešose mokyklose mano, kad valstybė susitapatina su religija, ir, jeigu jie nėra katallikai, jie jaučiasi mažuma ir dėlto nukenčia“, aiškino advokatas.
