TAK paadrė išvadą, kad nukritusio netoli Jaroslavlio lėktuvo įgulos veiksmai buvo nesuderinti. Tokia yra katastrofos, kurioje žuvo 45 žmonės, tarp jų ledo ritulio klubo „Lokomotiv“ žaidėjai, atlikto tyrimo išvada.
Kuris iš dviejų skrydį atlikusių lakūnų nuspaudė stabdį, nustatyti jau neįmanoma, pareiškė TAK ekspertai.
Sudužus lėktuvui netoli Jaroslavlio rugsėjo 7 dieną, žuvo 45 žmonės, tarp jų įgulos nariai ir skridusi į rungtynes Minske ledo ritulio klubo „Lokomotiv“ komanda, klubo vadovybė ir trenerių štabas. Liko gyvas tik vienas žmogus.
Kuris iš dviejų skrydį atlikusių lakūnų nuspaudė stabdį, nustatyti jau neįmanoma, pareiškė TAK ekspertai.
Įgula buvo įpratusi skraidyti lėktuvais Jak-40, kurių stabdymo pedalų konstrukcija yra kitokia nei Jak-42, pareiškė TAK narys Aleksejus Morozovas trečiadienį spaudos konferencijoje Maskvoje.
Be to, oro bendrovė „Jak-Servis“ visiškai neturėjo skrydžių saugumo užtikrinimo sistemos, pareiškė A.Morozovas.
TAK technikos komisijai vadovaujantis Aleksejus Morozovas pareiškė, kad neturėjo skraidymo lėktuvu Jak-42 įgūdžių įgulos vadas ir antrasis lakūnas. Profesinio parengimo reikalavimai, pasak A.Morozovo" buvo vykdomi „fiktyviai“. Per katastrofos rekonstrukciją TAK ekspertai nustatė, kad įgula neatliko būtinų pakilimo parametrų apskaičiavimo.
Antrojo lakūno kraujyje buvo nustatyta psichotropinė medžiaga fenobarbitalas, slopinanti nervų sistemą.
Lakūnų kojų padėtis ant pedalų buvo neteisinga, ir nors stabdžių spaudimas buvo nesąmoningas, jis galėjo dar padidėti, kai lakūnai ėmė traukti vairalazdę prie savęs, paaiškino, skelbdamas TAK pranešimą, lakūnas-bandytojas Vasilijus Sevastjanovas.
Be to, kai lėktuvas atsiplėšė nuo žemės, vienas įgulos narių, sureagavęs į vairalazdės padėtį, automatiškai galėjo paspausti mažesnio degalų kiekio padavimo į variklius režimo mygtuką, sakoma TAK ataskaitoje.
Stabilizatorius pakylant buvo 8,5 laipsnių padėtyje, pradėjus važiuoti buvo patikrinta stabdymo sistema – pastabų nebuvo. Stabdyti ratus buvo pradėta jau įsibėgėjant. Variklių darbo režimas nebuvo padidintas iki nominalaus nuo tada, kai buvo pradėta važiuoti kilimo taku. Pasiekus 170 km/val. greitį, padidėjo stabdžių spaudimas, taip galėjo įvykti lakūnui paspaudus pedalą.
Todėl nebuvo galima įtraukti priekinio rato. Lėktuvas galėjo sustoti iki kilimo tako pabaigos, jeigu vadas būtų priėmęs tokį sprendimą, bet skrydžio nutraukimo varianto įgula nebuvo nenumačiusi.
A.Morozovas pareiškė, kad Jak-42 buvo tvarkingas prieš pakilimą iš oro uosto. Jis pakilo pagal tvarkaraštį ir be jokių apribojimų, bet bagažas prieš skrydį, komisijos duomenimis, nebuvo sveriamas.
Lėktuvas Jak-42 nukrito 2011 metų rugsėjo 7 dieną už kilometro nuo Jaroslavlio srities Tunošnos oro uosto. Išgyventi per katastrofą pavyko tik lėktuvo inžinieriui Aleksandrui Sizovui. Ledo ritulininkas Aleksandras Galimovas, likęs gyvas lėktuvui nukritus, vėliau mirė Maskvos A.Višnevskio mokslinių tyrimų institute.
Žuvusių Jak-42 įgulos narių šeimos ir kolegos abejojo, ar oficialus tragedijos tyrimas buvo objektyvus, ir pareiškė ketinimą pareikalauti nepriklausomo tyrimo. jog „per žiniasklaidos priemones verčiama patikėti, kad kaltas lakūnas“.
Pasak lėktuvo vado A.Solomencevo draugės Svetlanos Levdik, apkaltinti įgulą ir nutraukti bylą – „labai paprasta ir patogi versija“.
Žuvusiųjų giminaičiai įsitikinę, kad tokie patyrę lakūnai, kaip A.Solomencevas ir antrasis lakūnas Igoris Ževelovas, negalėjo padaryti tokių klaidų.
Spalio viduryje, kai TAK pradėjo baigiamąjį katastrofos netoli Jaroslavlio tyrimo etapą, buvo užbaigti specialūs ratų būgnų, stabdžių ir stabdymo sistemos agregatų , taip pat ratų padangų techninės būklė tyrimai. Kaip pranešta, „minėtų agregatų gedimų nenustatyta“.
Pagal bandytojų versiją, vienas lakūnų tikriausiai stabdė kylantį lėktuvą.
Didindamas greitį Jak-42 išvažiavo už kilimo ir tūpimo tako ribų ir važiavo žole maždaug 400 metrų.
