Laikraštis „Vedomosti“ teigia, kad šios niekieno nepripažįstamos respublikos vadovybė, greičiausiai įkvėpta Simferopolio veiksmų prisijungiant prie Rusijos, kreipėsi į Rusijos Dūmą, jog pastaroji išplėstų įstatyme numatomas galimybes prijungiant naujas teritorijos prie Rusijos.
Leidinio duomenimis, tokį prašymą pateikė nepripažintos Padniestrės respublikos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Michailas Burla. Laiške kalbama apie teikiamą įstatymo projektą, pagal kurį supaprastinamas naujų teritorijų prijungimas prie Rusijos. Kreipimesi teigiama, kad šis projektas kalba tik apie Krymą, bet ne apie Padniestrę.
Tiesa, Padniestrės politikai pavėlavo – šis įstatymo projektas, kurį siūlė partija „Teisingoji Rusija“, buvo atmestas kaip nereikalingas. Tačiau šios partijos atstovai tikina projektą tobulinsiantys, kad būtų galima prijungti prie Rusijos ne tik Krymą, bet ir kitas teritorijas.
1990 metų rugsėjo 2 dieną, neilgai likus iki Sovietų Sąjungos griūties, penki kairiajame Dniestro krante esantys Moldovos rajonai paskelbė įkuriantys Padniestrės sovietinę respubliką Sovietų Sąjungos sudėtyje
1990 metų rugsėjo 2 dieną, neilgai likus iki Sovietų Sąjungos griūties, penki kairiajame Dniestro krante esantys Moldovos rajonai paskelbė įkuriantys Padniestrės sovietinę respubliką Sovietų Sąjungos sudėtyje, o vėliau – ir nepriklausomą Padniestrės Moldavijos respubliką. 1992 metais čia kilo karinis konfliktas su Moldova, tais pačiais metais pasibaigęs paliaubomis.
Iššūkį Moldovos vadovams metė ne tik Padniestrė, bet ir Gagaūzijos regionas, kurio teisinis statusas Moldovoje panašus į Krymo.
Gagaūzija paskelbė, kad pradeda formuoti savo kariuomenę. Su jos pagalba vietinė valdžia vėliau planuoja gintis nuo Kišiniovo veiksmų.
Gagaūzijoje vasario 2 d. buvo surengtas referendumas, kuriame 98,09 proc. rinkėjų pasisakė už tai, kad Gagaūzija atsiskirtų nuo Moldovos. Kišiniovas šį referendumą paskelbė neteisėtu.
