Jaunuoliai, kurių vienam 17 metų, kitam – 21-eri, nulenkę galvas sėdėjo ant sofos – su tais pačiais purvinais ir iškruvintais drabužiais, kuriuos vilkėdami buvo sugauti prieš dvi savaites. Jie akivaizdžiai jaudinosi, tačiau kalbėjo aiškiai.
Libijos sukilėlių kontroliuojamo miesto atstovai nenorėjo mums leisti paimti interviu iš šių jaunuolių, tačiau galiausiai sutiko, su sąlyga, kad neatskleisime šių karių tapatybių.
Prieš atpasakodamas tai, ką išgirdau iš minėtų vyrų, noriu pabrėžti keletą dalykų. Pirmiausiai, akivaizdu, kad Libijos sukilėlių tikslas – kuo labiau apjuodinti pulkininko M.Kadhafi pajėgas. Taigi gali būti, kad mano kalbinti vyrai buvo priversti meluoti. Taip pat noriu pabrėžti manąs, kad yra didžiulis skirtumas tarp smurto, kurį kare naudoja individas ir sistematinės kampanijos, nukreiptos prieš civilius.
Man susidarė įspūdis, kad vaikinai, kuriuos kalbinau, sakė tiesą. Nepaisant patikimų pasakojimų apie smurtą, kurį esą M.Kadhafi ištikimi kariai patiria iš sukilėlių, kalėjimo sąlygos ir atmosfera čia, atrodė pakenčiama.
Taigi noriu pacituoti, ką man pasakė M.Kadhafi ištikimi kariai. Suprasti, ką jie kalbėjo, man padėjo patikimas vertėjas.
Daugiausiai kalbėjo 17-metis. Jo kolega pritardamas retsykiais linktelėdavo galva arba pridurdavo porą sakinių.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Misratoje |
„Pašovė jas į kojas“
„Jie mus, 400 žmonių grupę, nuvežė į Misratą, sakydami, kad miestą puolą Alžyro ir Egipto samdiniai ir kad mes turime padėti išvaduoti Misratą. Vėliau buvome padalinti į grupes ir visi išsiskirstėme.“
„Pirmiausiai pabeldėme į duris, tačiau niekas jų neatidarė. Todėl išlaužėme duris ir įėjome į namą. Mama pradėjo klykti, tačiau kai į ją nukreipiau ginklą, ji liovėsi tai dariusi. Surišome motiną ir tėvą bei tris berniukus – surišome jų pėdas ir rankas. Tuomet visus juos pašovėme į kojas. Tada karininkai nusivedė mergaites į viršų, o mums buvo liepta lipti ant stogo ir saugoti, kol pareigūnai baigs prievartauti savo aukas. Tuomet mums buvo liepta taip pat išprievartauti mergaites.“
„Mes išsigandome, tačiau kai atsisakėme prievartauti, jie pradėjo mus mušti. Ten buvo keturios merginos, kurioms – apie 20–24 metai. Prievartaujamos jos buvo sąmoningos. Aš išprievartavau vieną. Merginos nieko nesakė. Jos buvo pavargusios ir atrodė labai prastai – prieš mus buvo 20 karininkų.“
„Tai nutiko ryte ir truko apie 1,5 valandos. Prievartaudami karininkai klausėsi pop muzikos, rūkė ir šoko.“
„Nesijaučiu laimingas dėl to, ką padariau, tačiau dabar nesijaudinu ir nebijau, ir noriu pabrėžti, kad karininkai privertė mus prievartauti. Jie mums pasakė, kad jei mes išprievartausime kurią nors merginą, jie mums duos pinigų. Po to, kai išprievartavome merginas, jie kiekvienam iš mūsų davė po 10 dinarų (apie 20 litų).“
„Tai buvo pirmas kartas, kai aš lytiškai santykiavau. Pas mane šeimoje auga keturios seserys.“
Jokių oficialių skundų
Pasiteiravau vaikinų, ar jie žino apie kitus grupinio išprievartavimo atvejus ir jei taip, ar jų buvo daug.
„Manau, kad tai įvyko daugybę kartų. Didžioji dalis asmenų, užsiėmusių prievartavimu, buvo iš specialiųjų pajėgų. Per kariuomenės radiją girdėjome, kad apie 50 šeimų patyrė seksualinį smurtą.“
Sukilėlių Misratoje atstovai tvirtina tikį, kad grupinio prievartavimo aukomis šiame mieste galėjo tapti šimtai aukų. Vis dėlto iki šiol niekas nepareiškė oficialių skundų.
Manoma, kad tam yra keletas galimų priežasčių.
Pirma, kovos mieste baigėsi visai neseniai. Daugelis šeimų neteko savo namų, kitos šeimos laikomos dingusiomis be žinios. Miesto telefono tinklas neveikia, todėl komunikacija šiuo metu vyksta labai lėtai.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Misratoje |
Kita vertus, išpievartavimų skaičius gali būti ir daug mažesnis, nei tvirtina sukilėlių atstovai.
Tačiau bemaž reikšmingiausia aplinkybė yra tai, kad išskirtinai konservatyvioje Libijos kultūroje, ir ypatingai Misratoje, prievartavimas laikomas didžiule gėda visai šeimai. Apie tai viešai niekas nekalba.
„Tai labai jautrus ir delikatus klausimas, – teigė dr. Ismaelis Fortia – akušeris, gyvenantis Misratoje, kuris kartu su dar keliais asmenimis priklauso komitetui, tiriančiam galimus išprievartavimo atvejus ir padedančiam aukoms. – Nė viena auka neišdrįso apie patirtą smurtą prakalbti viešai. Tačiau tikimės, kad po psicholoignės pagalbos jos ateis ir su mumis pasikalbės.“
Dr. I.Fortia įsitikinęs, kad išprievartavimo aukų greičiausiai bus šimtai. „Manau, tai didelė problema. Daug didesnė, nei mes manome. Žmonės Misratoje jaučia didžiulį skausmą ir depresiją. Tai paveikė daug stipriau, nei kas nors kita“, – sakė akušeris.
I.Fortia taip pat patvirtino du pasakojimus, kuriuos buvau girdėjęs iš kelių kitų šaltinių. Pirmasis pasakojimas yra apie tai, kad kai kurie sukilėliai pasisiūlė vesti išprievartavimo aukas, kad taip „išgelbėtų jų šeimas nuo gėdos.“
Antrasis – kad yra ne vienas „išprievartavimo įrašas“, kurį padarė pulkininko M.Kadhafi kariai savo mobiliaisiais telefonais, kurie šiuo metu yra kažkur Misratoje. Galiu patvirtinti vieno iš šių įrašų egzistavimą – šį įrašą matė vienas kolega, kuriuo visiškai pasitikiu.
