Madagaskaro prezidentas Marcas Ravalomanana atsistatydino antradienį. Pasak apžvalgininkų, ankstesnis šalies vadovas pateko į beviltišką padėtį, kai saugumo pajėgos parėmė kelias savaites prieš vyriausybę nukreiptus protestus ir streikus organizavusį itin jaunatviškos išvaizdos prezidento priešininką – buvusį diskžokėjų.
Pasak ekspertų, šalys donorės gali sumažinti paramą ketvirtajai didžiausiai pasaulyje salai, tačiau tikriausiai tik trumpam laikui.
Didžiausia per daugelį metų saloje kilusi politinė krizė nusinešė 135 žmonių gyvybes, sudavė skaudų smūgį kasmet 390 mln. dolerių šalies biudžetą papildydavusiai turizmo pramonei ir sukėlė nerimą kalnakasybos ir naftos pramonės investuotojams.
Pastarieji įvykiai Madagaskare tapo iššūkiu Afrikos Sąjungai (AS), kuri pasmerkė neseniai žemyne įvykusius smurtinius perversmus, kurie kenkia Afrikos tarptautiniam įvaizdžiui.
Pasak ekspertų, šalys donorės gali sumažinti paramą ketvirtajai didžiausiai pasaulyje salai, tačiau tikriausiai tik trumpam laikui.
„Ten tiek daug žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, jog nemanau, kad tarptautinė bendruomenė apleis Madagaskarą ilgesniam laikui, o (Rajoelina) tai žino“, – Paryžiuje įsikūrusios verslo rizikos konsultacinės firmos "StrategieCo" darbuotoja Lydie Boka sakė naujienų agentūrai „Reuters“.
Pasak apžvalgininkų, kariškių parama labiausiai padėjo opozicijos lyderiui užimti prezidento postą, tačiau taip pat nurodoma, jog nušalintąjį sostinės merą taip pat palaiko tremtyje gyvenantis buvęs prezidentas Didier Ratsiraka ir jo šalininkai.
Kai kurie apžvalgininkai sako, kad A.Rajoeliną nebyliai remia buvusi Madagaskaro kolonijinė valdytoja Prancūzija.
Antradienį važiuojantį sostinės gatvėmis A.Rajoeliną šlovino vietos gyventojai. Naujasis prezidentas trečiadienį rūpinosi, kad Antananaryve būtų atidarytos ministerijos, kurios krizės metu nedirbo ir buvo apsuptos barikadomis.
Kol kas nežinoma, kur šiuo metu yra M.Ravalomanana, o A.Rajoelinos šalininkai planuoja surengti didelę šventę sostinės Gegužės 13-osios aikštėje. Jie kaltino buvusį prezidentą praradus ryšį su dauguma šalies gyventojų, kurie kasdien pragyvenimui teišgali skirti ne daugiau nei 2 dolerius (apie 5,3 lito).
A.Rajoelina sako pirmiausiai pradėsiantis spręsti Madagaskaro socialines problemas. Ši į rytus nuo Afrikos esanti sala tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos 1960 metais.
Madagaskaro konstitucijoje numatoma, kad prezidentui atsistatydinus, jo pareigas perima parlamento aukštųjų rūmų pirmininkas, kuris privalo ne vėliau kaip per du mėnesius surengti rinkimus.
Tačiau pereinamojo laikotarpio vyriausybei ėmėsi vadovauti 34 metų A.Rajoelina, nors konstitucijoje numatyta, kad prezidentu gali tapti ne jaunesnis nei 40 metų asmuo. Naujoji vyriausybė pažadėjo surengti rinkimus per dvejus metus.
AS pareikalavo, kad konstitucijos būtų „skrupulingai“ laikomasi. Tačiau Madagaskaro armija antradienį atsisakė patenkinti M.Ravalomananos reikalavimą perimti valdžią, todėl AS negali paskelbti valdžios pasikeitimo perversmu. Priešingu atveju Madagaskaro narystė Afrikos Sąjungoje būtų įšaldyta.
Neseniai Mauritanijoje ir Gvinėjoje įvykę perversmai, taip pat Bisau Gvinėjos prezidento nužudymas ir M.Ravalomananos vyriausybės žlugimas kursto abejones dėl demokratijos tvarumo kitose Afrikos šalyse.
Šie įvykiai žemyne gali atbaidyti investuotojus, nors kelerius pastaruosius metus investicijos Afrikoje didėjo.
