Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Maidano žmonės verčia ne tik Viktorą Janukovyčių – Ukrainos įvykiai itin svarbūs ir Rusijai

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ukrainos įvykiai yra itin svarbūs visai Europos Sąjungai, aiškino Estijos filosofas ir rašytojas Reinas Raudas. Kijevo protestai rodo, kad žmonės yra pasiryžę mirti už idealus. O tai reiškia, kad idealai yra gyvi. Apie Europos ateitį kartu su R.Raudu diskutavę filosofai sakė, kad situacija Ukrainoje nėra tik Ukrainos ar net Europos reikalas – ji kelia nerimą ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Jis ne pats nepriima tų sprendimų. Jis keičia nuomonę, nes turi telefoną kišenėje. Jam paskambina ir sako, ką tu darai, negali atsistatydinti dabar, nukentės mano verslas“, – apie Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus dvejones, atsistatydinti, ar ne, Vilniaus knygų mugės diskusijoje apie Europą kalbėjo estų rašytojas, filosofas Reinas Raudas.

Miręs Eurazijos sąjungos projektas

R.Raudas sakė, kad Ukrainos įvykiai yra svarbūs visai Europai.

„Mes turime didžiuotis tuo, kad žmonės yra pasiryžę mirti už idealus ir idėjas. Tai reiškia, kad idėjos  ir idealai nėra mirę“, – sakė R.Raudas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Reinas Raudas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Reinas Raudas

Tuo metu miręs yra Eurazijos sąjungos projektas.

„Eurazijos projektas yra miręs. Ar nuolatinis prievartavimas ir mušimas gali būti alternatyva laisvam individo gyvenimui? Nemanau“, – sakė filosofas.

Tačiau, pasak jo, paradoksas yra tas, kad Ukraina yra vienintelis tinkamas kandidatas į Eurazijos sąjungą.

„Rusijos nacionalistai nenori priimti centrinės Azijos valstybių, bet jie su mielu noru prievartautų Ukrainą. Bet Ukrainai tai nėra gera idėja“, – sakė R.Raudas.

Signalas Vladimirui Putinui

Amnestiją „Pussy Riot“ ar "Greenpeace" aktyvistams neseniai paskelbęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prancūzų istoriko Alaino Blumo teigimu, tą padarė neatsitiktinai.

„Pirmosios amnestijos buvo paskelbtos kaip reakcija į įvykius Ukrainoje. Putinas reaguoja, reakcija pagrįsta baime, kad Ukrainos įvykiai bus pavyzdys ir pačiai Rusijai“, – sakė A.Blumas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Alainas Blumas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Alainas Blumas

Be to, kalbama, kad amnestiją norima suteikti dar daugiau asmenų.

Ar gali Ukrainos įvykiai duoti impulsą kitoms valstybėms? R.Raudas tikino manąs, kad taip.

„Protestai gali išplisti į Rusiją. Į Baltarusiją neišplis, nes ten opozicija yra sutraiškyta. Rusijoje situacija yra kitokia. Janukovyčiaus nesėkmė grasina ir Putino autoritetui“, – sakė R.Raudas.

Jeigu iki šiol rusai galvojo, kad jie niekaip negali pasipriešinti režimui, tai dabar Maidano protestuotojai greičiausiai verčia juos susimąstyti.

„Aišku, skirsis nuomonė tų, kurie žiūri tik televiziją ir tų, kurie informacijos ieško internete. Informacija televizijoje yra cenzūruota, tuo metu internetą sunku prižiūrėti. Jaunoji karta turi gerą priėjimą prie informacijos. Jeigu yra ukrainiečiai, kurie kažką pasakėm gali ir rusai pagalvoti, ar jie yra blogesni? Ar tikrai jie nieko negali padaryti?“, – sakė R.Raudas.

Bijo piliečių pasyvumo

Vokiečių istorikas Karlas Schlogelis sakė, kad apie Europą diskutuoti žmonės jau pavargo.

„Aš pasakyčiau, kad aukso amžius jau baigėsi. Europiečiai dabar turi kovoti su problemomis, spręsti jas. Mes pirmą kartą kalbame apie tokius klausimus, kurie mums anksčiau buvo  neįdomūs. Mes pirmą kartą kalbame apie Graikijos ekonomiką, tai, kaip Ispanijoje leidžiami Europos Sąjungos pinigai, kas tai yra migracija. Tai yra krizė, kuri mus priartina prie realybės“, – sakė K.Schlogelis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Karlas Schlogelis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Karlas Schlogelis

Ir Ukraina šiuo metu sprendžia kur kas svarbesnį klausimą nei vien tik priklausymas Europos Sąjungai.

„Diskusija apie Europos Sąjungą ir dalyvavime joje yra paviršius.  Man atrodo, kad Ukraina nori atsisakyti kriminalinio režimo ir stumti šalį pirmyn, atidaryti duris tobulėjimui“, – sakė istorikas.

Pasak jo, visas problemas įmanoma išspręsti, tačiau su viena sąlyga – valstybė turi turėti elitą ar tam tikrą grupę žmonių, kurie gali imtis organizuoti permainas.

„Visas problemas galima išspręsti, bet reikia, kad šalyje būtų elitas, galintis jas spręsti. To nėra, pavyzdžiui, buvusiose Jugoslavijos valstybėse. Aš manau, kad Ukrainos atvejis nesibaigė ir tikiu, kad šie žmonės padarys viską, kad atsikirstų protestuotojams. Ir gali būti, kad pasikartos 1968 metų situacija, kai europiečiai žiūrėjo, kaip tankai važiuoja į Prahą“, – sakė istorikas.

Šią jo mintį nutraukė diskusiją moderavęs politologas Ramūnas Vilpišauskas, priminęs, kad Lietuvos visuomenė reaguoja į įvykius Ukrainoje pakankamai audringai. Tiesa, tokiose valstybėse kaip Vokietija, Prancūzija ar Italija, yra tylu.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min