17.50 val. Į Krymą neįleisti ESBO stebėtojai pasuko atgal
Du autobusai, kuriais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai mėgino įvažiuoti į Krymą, penktadienį pasuko atgal, kai prie vieno patikrinimo posto kelią jiems užtvėrė ginkluoti vyrai, pranešė AFP reporteris.
Du šaltiniai misijoje sakė, kad 47 karinių ir civilių stebėtojų grupė grįžta į Ukrainos miestą Chersoną, kur praleido naktį po panašaus blokavimo ketvirtadienį.
Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai – vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.
Netoli Čonharo kaimo rytiniame kelyje AFP reporteris sakė yra kontrolės postas, kuriame budi apie 10 ginkluotų vyrų, kurie stabdo transporto priemones ir tikrina jas. Dalis šio kelio užtverta gelžbetonio blokais.
Karines uniformas su gobtuvai vilkintys vyrai ginkluoti desantininkų ginklais. Nors oficialiai nežinoma, kam jie atstovauja, bet virš kontrolės posto plevėsuoja Rusijos vėliava.
16 val. ESBO stebėtojams prie įvažiavimo į Krymo pusiasalį kelią užkirto ginkluoti vyrai
Jau antrą dieną iš eilės ginkluoti vyrai kontrolės poste užkirto kelią Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojams, mėginusiems įvažiuoti į Krymo teritoriją, pranešė AFP reporteris iš įvykio vietos.
„Mes tik mėginame pravažiuoti kaip Ukrainos vyriausybės svečiai pagal ESBO mandatą, – sakė vienas stebėtojų. – Mes mėginsime derėtis su šiais žmonėmis“.
Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai – vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.
Netoli Čonharo kaimo rytiniame kelyje AFP reporteris sakė yra kontrolės postas, kuriame budi apie 10 ginkluotų vyrų, kurie stabdo transporto priemones ir tikrina jas. Dalis šio kelio užtverta gelžbetonio blokais.
Karines uniformas su gobtuvai vilkintys vyrai ginkluoti desantininkų ginklais. Nors oficialiai nežinoma, kam jie atstovauja, bet virš kontrolės posto plevėsuoja Rusijos vėliava.
Dalis stebėtojų iš 57 narių grupės nakvojo Ukrainos mieste Chersone netoli Krymo, nes ketvirtadienį jų į Krymą neįsileido ginkluoti vyrai.
15.45 val. Prorusiškų pasisakymų nemažės iki prezidento rinkimų
Unian.net, remdamasis įvairiais šaltiniais, skelbia, kad Rusiją šlovinančių pasisakymų Ukrainos pietuose ir rytuose nemažės iki pat gegužės 9-osios, kai tokie renginiai pasieks aukščiausią tašką. Tačiau ir po to, kai Rusija paminės Pergalės dieną, panašių pasisakymų neturėtų sumažėti – jų bus daug ir nuolat iki pat gegužės 25 dienos, kai numatyti Ukrainos prezidento rinkimai.
Rinkimų dieną užduotį turės ir „tituškos“ – jie turėtų kelti sąmyšį rinkimų apylinkėse, teigdami, kad rinkimai yra neteisėti. Kadangi toks elgesys gerokai apsunkins rinkimų organizavimą, Rusija turės pagrindo teigti, kad rinkimų rezultatų Ukrainoje pripažinti negalima.
15.36 val. Ukrainos premjero lėktuvas patikrintas dėl terorizmo grėsmės
Pareigūnai pranešė gavę įspėjimą, kad lėktuve, kuriuo iš Briuselio po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ketvirtadienį namo skrido Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, gali būti surengtas teroristinis išpuolis.
Austrijos vidaus reikalų ministerija penktadienį informavo, kad iš Vokietijos skrydžių kontrolierių buvo gautas įspėjimas apie grėsmę saugumui.
Kai „Austrian Airlines“ lėktuvas ketvirtadienio vakarą nusileido Vienoje, jį patikrino greitojo reagavimo pajėgų nariai, bet nebuvo rasta nieko įtartina.
Tuomet A.Jaceniukas, kaip buvo suplanuota, kitu reisu išskrido į Kijevą.
Vokietijos skrydžių kontrolės tarnybos atstovė spaudai Kristina Kelek sakė, kad pradinis pranešimas apie pavojų buvo gautas iš Belgijos policijos. Tuomet tarnyba perdavė jį Austrijai, nes lėktuvas jau buvo beišskrendąs iš Vokietijos oro erdvės.
15.06 val. O.Turčynovas pasirašė dekretą, draudžiantį referendumą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas, einantis prezidento pareigas, pasirašė dekretą, draudžiantį Kryme rengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, skelbia zn.ua.
Penktadienį pasirašytas dekretas skelbia, kad ketvirtadienį Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Simferopolyje, kurį šiuo metu kontroliuoja Rusijos kariai, priimtas sprendimas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos ir referendumo šaukimo netenka galios.
Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čurkinas paskelbė, kad Maskva nutraukia diplomatinius santykius su Kijevu. Tuo tarpu Rusijos parlamentas jau kalba, kad ketina priimti Krymą į Rusijos Federaciją.
Krymo totorių atstovaujamasis organas Medžlis paragino Krymo gyventojus boikotuoti kovo 16 dieną planuojamą referendumą.
Maskva nutraukė diplomatinius ryšius su Kijevu
„Maskva nepripažįsta dabartinės Ukrainos valdžios teisėta, todėl nutraukia diplomatinius santykius su Ukraina“, – Rusijos pareigūną cituoja JT naujienų tarnyba.
Paklaustas, ką Ukrainai priklausančiame Kryme ketina daryti Rusija, jis atsakė, kad Maskva tolesnius žingsnius planuos po referendumo, kurį sušaukė autonominės respublikos parlamentas, ketvirtadienį paskelbęs ketinimus prisijungti prie Rusijos Federacijos.
13.55 val. Rusija priekaištauja NATO
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad NATO sprendimas apriboti bendradarbiavimą su Maskva rodo, kad „viršų paėmė praeities refleksai, kurie neleido objektyviai suvokti, kas vyksta“ Ukrainoje.
„Itin pavojingais laikome mėginimus įterpti į be to sudėtingą ir trapią situaciją Ukrainoje „NATO veiksnį“, kuris sukuria papildomą įtampos elementą, žlugdydamas padėties normalizavimo perspektyvas“, – pažymima ministerijos išplatintame pareiškime.
Trečiadienį NATO paskelbė, kad iš esmės peržiūri savo bendradarbiavimą su Rusija, ir nurodė, jog sustabdys pasirengimą bendrai misijai, susijusiai su Sirijos cheminių ginklų likvidavimu.
13.11 val. Kijevas pasirengęs deryboms su Rusija dėl Krymo, tačiau su sąlygomis
Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas penktadienį pareiškė, kad naujoji valdžia pasirengusi vesti derybas su Rusija dėl situacijos Kryme, tačiau turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos.
„Mes pasirengę atkūrinėti santykius su Rusijos Federacija“, – sakė A.Jaceniukas, tačiau pridūrė: „Ukraina niekuomet nebus nei Rusijos pavaldine, nei Rusijos filialu“
„Mes deklaravome pasirengimą vesti derybas su Rusijos vyriausybe, tačiau pirmiausia mūsų kaimynai rusai turi išvesti kariuomenę. Antra, jie turi vykdyti dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus, kuriuos yra pasirašiusi Rusija. Trečia, jie turi liautis remti separatistus“, – sakė premjeras spaudos konferencijoje Kijeve.
„Mes pasirengę atkūrinėti santykius su Rusijos Federacija“, – sakė A.Jaceniukas, tačiau pridūrė: „Ukraina niekuomet nebus nei Rusijos pavaldine, nei Rusijos filialu“.
12.55 val. Atleistas Kijevo meras V.Makejenka
Ukrainos laikinasis prezidentas Olehas Turčynovas atleido iš pareigų Kijevo miesto administracijos vadovą Volodymyrą Makejenką, nurodoma penktadienį prezidentūros tinklalapyje paskelbtame įsake.
V.Makejenka buvo paskirtas Kijevo meru šių metų sausio 25 dieną. Vasario 20-ąją, sostinėje prasidėjus masiniams susirėmimams, V.Makejenka paskelbė paliekantis tuometę valdančiąją Regionų partiją ir prisiimantis atsakomybę už padėtį Kijeve.
Tuo tarpu vasario 24 dieną atsistatydino Kijevo miesto tarybos sekretorė Halyna Hereha. Kijevo administracijos įgaliojimai buvo pasibaigę 2013 metų birželio 2 dieną. Ankstesnis Kijevo meras Leonidas Černoveckis atsistatydino 2012-ųjų birželį.
Ukrainos Aukščiausioji Rada nutarė, kad Kijevo miesto tarybos ir mero rinkimai vyks šių metų gegužės 25 dieną, kartu su pirmalaikiais prezidento rinkimais.
12.49 val. Ukrainos ir ES sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis
Ukrainos vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas pranešė, jog susitarta, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties politinė dalis bus pasirašyta artimiausiomis savaitėmis.
„Vokietijos Angela Merkel, su kuria vakar buvome susitikę, ką tik pareiškė, kad pasirašymas įvyks greitu laiku, artimiausiomis savaitėmis“, – sakė premjeras penktadienį spaudos konferencijoje pristatydamas savo vizito Briuselyje rezultatus.
12.45 val. Maskva vaizduoja taikdarę
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos deeskaluoti Ukrainos krizę nesulaukia jokio supratimo, penktadienį sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas.
Mums labai apmaudu, kad nepaisant visų mūsų prezidento pastangų, jo pasiryžimo faktiškai kiekvieną dieną aiškinti Rusijos poziciją, mes ir toliau susiduriame su nesupratimo siena“, – D.Peskovas sakė duodamas interviu
„Mums labai apmaudu, kad nepaisant visų mūsų prezidento pastangų, jo pasiryžimo faktiškai kiekvieną dieną aiškinti Rusijos poziciją, mes ir toliau susiduriame su nesupratimo siena“, – sakė D.Peskovas valstybinei televizijai „Rossija 24“, kurį planuojama parodyti sekmadienį.
12.15 val. Ukrainos politikas: karine jėga Rusijai nepasipriešinsime
Ukrainos vadovai pripažįsta, kad karine jėga jie rusams prilygti negali, todėl tikisi rasti diplomatinių priemonių konfliktui spręsti.
Kaip praneša Unian.net, apie tai pareiškė Aukščiausiosios Rados vicepirmininkas Ruslanas Košulinskis spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta Ukrainos krizės informacijos centre Kijeve. Jo teigimu, „problema ta, kad Ukraina šiandien nėra pajėgi duoti tinkamą atsaką kariniais veiksmais, turint galvoje tą būklę, kurią paliko buvęs režimas kariuomenėje“.
R.Košulinskis pabrėžia, kaip svarbu, kad kitos šalys spaustų Rusiją kaip agresorę. O Ukrainos valdžia esą šiuo metu „veikia tik diplomatinėmis priemonėmis, bet kokius jėgos scenarijus dėl karinio konflikto Kryme beveik visiškai atmesdama“.
12.07 val. Kryme – jau 30 tūkst. okupantų karių
Kryme yra apie 30 tūkst. rusų karių, praneša Ukrainos pasienio tarnyba. Anksčiau tarnyba pranešė, kad Rusijos kariai vis dar plūsta į Krymą. Nepranešama, kiek Kryme yra Ukrainos karių – pasieniečių bei kariuomenės.
11.53 val. Vokiečiai nelinksta palaikyti ekonominių sankcijų Rusijai
Vokietijos visuomenė nelinkusi palaikyti ekonominių sankcijų Rusijai, tačiau palaiko naująją Kijevo vyriausybę ir itin menkai pasitiki Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rodo naujos apklausos rezultatai.
Vokietijos visuomenė nelinkusi palaikyti ekonominių sankcijų Rusijai, tačiau palaiko naująją Kijevo vyriausybę ir itin menkai pasitiki Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu
ARD ir dienraščio „Die Welt“ užsakymu atlikta agentūros „Infratest Dimap“ apklausa rodo, kad tik 38 proc. respondentų sakė, jog palaikytų ekonomines sankcijas Rusijai, nors 72 proc. pasisakė už finansinės pagalbos suteikimą Ukrainos vyriausybei.
Tik 15 proc. apklausos dalyvių sakė manantys, jog Maskva yra patikima partnerė, o trys ketvirtadaliai laikėsi nuomonės, kad V.Putinu pasitikėti neverta. Net 81 proc. respondentų jį laiko lyderiu, kuris panaudotų bet kokias prieinamas priemones, gindamas Rusijos interesus.
Apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė palaiko Vokietijos kanclerės Angelos Merkel poziciją. Lyderė vengė palaikyti kitokias nei simbolines sankcijas, mėgindama įtikinti V.Putiną sutikti įkurti „kontaktinę grupę“, kuri atnaujintų dialogą tarp Maskvos ir Kijevo.
Šis tyrimas parodė, kad A.Merkel populiarumas padidėjo dviem procentiniais punktais – kanclerę sakė palaikantys 71 proc. respondentų. Tačiau ją pranoko užsienio reikalų ministras socialdemokratas Frankas Walteris Steinmeieris, kurio populiarumas šoktelėjo keturiais punktais iki 74 procentų.
F.W.Steinmeieris vadovavo tiesioginiams diplomatiniams kontaktams su Kijevu ir Maskva, tuo tarpu A.Merkel telefonu vedė derybas su V.Putinu.
11.30 val Rusijos Senatas pritaria Krymo prisijungimui
Rusijos parlamento aukštieji rūmai palaikys Ukrainos autonominio Krymo regiono siekį prisijungti prie Rusijos, jeigu gyventojai tokį sprendimą priims referendume, penktadienį pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė.
„Jeigu Krymo žmonės referendume priims sprendimą prisijungti prie Rusijos, (parlamento) aukštieji rūmai, žinoma, palaikys tokį sprendimą“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Federacijos Tarybos vadovę Valentiną Matvijenko.
„Ir toks sprendimas bus legitimus“, – pridūrė ji per susitikimą su Krymo parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.
Rusijos parlamentas gerbs Krymo „pasirinkimą“
Rusijos Dūmos pirmininkas sakė, kad šalies parlamentas gerbs „istorinį pasirinkimą“, kurį Krymas vėliau šį mėnesį turi priimti per savo referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Kad ir kas mums nutiktų, referendumas įvyks ir situacija krymiečiams bus apibrėžta“, – sakė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas
„Mes gerbsime istorinį Krymo gyventojų pasirinkimą“, – penktadienį sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, kurio komentarai aiškiai rodo, kad Rusijos parlamentas ratifikuos balsavimą už prisijungimą prie Rusijos.
„Kad ir kas mums nutiktų, referendumas įvyks ir situacija krymiečiams bus apibrėžta“, – sakė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.
Jo teigimu, visi šiuo metu Krymo autonominėje respublikoje priimami sprendimai yra teisėti. „Mes einame teisiniu keliu“, – sakė jis.
Krymo aukščiausiosios tarybos sprendimą dėl prisijungimo prie Rusijos V.Konstantynovas pavadino istoriniu. "Tačiau yra dar vienas niuansas – ar Rusija nori mus paimti?“, – pridūrė jis.
Sankcijos Rusijai
Prancūzijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, jog jeigu pirmosios sankcijos, paskelbtos Rusijai dėl karinės intervencijos Ukrainoje, neduos pageidaujamų rezultatų, gali būti imtasi tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Rusijos verslą ir prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmones.
„Jeigu nebus labai staigių rezultatų, bus naujų priemonių, nukreiptų prieš atsakinguosius ir Rusijos verslą“, – ministras Laurent'as Fabiusas sakė radijui „France Info“.
Ketvirtadienį Ukrainos autonominio Krymo regiono, kuriame kontrolę perėmė Rusijos pajėgos, parlamentas nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, mesdamas tiesioginį iššūkį naujajai Kijevo vyriausybei.
