Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Maskva Rytų Ukrainos scenarijų prieš 14 metų bandė įgyvendinti Kazachstane

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kazachstano vadovas Nursultanas Nazarbajevas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / N.Nazarbajevas turi rūpintis Kazachstano ir kazachų interesais, tačiau juos ginant itin svarbu neišprovokuoti šalies rusų bendruomenės tam, jog jai „į pagalbą“ neatkeliautų V.Putinas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prorusiškiems teroristams pradėjus karą Rytų Ukrainoje, imta svarstyti, kokią kitą buvusią sovietinę respubliką, turinčią didelę rusų mažumą, Kremlius pasirinks savo auka. Ekspertai dažniausiai mini Kazachstaną, kurio beveik ketvirtadalis gyventojų yra rusai. Tačiau šiandien daugelis jau pamiršo, kad šioje šalyje jau buvo vienas rusų separatistų bandymas atsiskirti nuo Kazachstano ir prisijungti prie Rusijos, nors jis ir žlugo, praneša Laisvosios Europos radijo naujienų svetainė.

Beveik prieš penkiolika metų Maskvos gyventojas Viktoras Kazimirčukas buvo suimtas ir nuteistas kaip šios Vidurio Azijos šalies rusų separatistų judėjimo lyderis.

1999 m. pabaigoje ir 2000 m. pradžioje V.Kazimirčukas ir jo vadovaujama grupuotė „Rus“ siekė perimti Kazachstano šiaurės rytuose esančio Oskemeno miesto administracijos kontrolę. Šis miestas, kuris yra šalia Rusijos sienos, buvo pasiskelbęs Rusijos teritorija ir prašė Maskvos oficialiai priimti į Rusijos Federaciją.

Tuo metu Rusijos miesto Omsko dienraštyje buvo publikuojami straipsniai apie „Rus“ grupuotės veiklą ir planus dar prieš jai pradedant destruktyvius veiksmus Kazachstane. V.Kazimirčukas atvirai kalbėjo apie savo tikruosius ketinimus dar būdamas Oskemene.

Jis skelbė, kad jį remia šiaurės Kazachstano rusai ir tam tikri Rusijos vyriausybės atstovai. Tiesa, nebuvo nurodytos konkrečios pavardės. Rusijos vyriausybė intensyviai domėjosi V.Kazimirčuko ir jo grupės veiksmais.

Iš karto po Kazachstano nepriklausomybės paskelbimo, tokios nacionalistų grupės kaip „Lad“ ir kazokų junginiai, pradėjo atvirai kalbėti apie prisijungimą prie Rusijos.

Rusijos ambasada Kazachstane pasisiūlė teisiamiems separatistams pasamdyti advokatus iš Maskvos, o Rusijos užsienio reikalų ministerija ir jiems talkinę žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į Kazachstano prezidentą Nursultaną Nazarbajevą su prašymu suteikti malonę separatistams. 

Po V.Kazimirčuko grupuotės išvaikymo dabar jau nebeegzistuojančios Kazachstano rusų nacionalistinės grupuotės „Lad“ lyderis Aleksandras Šušanikovas teigė: „Bet kuri ekstemistinė grupuotė, kuri pasiskelbs esanti rusų gynėja, užsitarnaus visų rytų Kazachstano provincijos gyventojų paramą“.

Dėl Rusijos grėsmės perkėlė sostinę

Nors A.Šušanikovas ir gerokai perdėjo rusų separatistinių judėjimų įtaką vietos rusams, tačiau šie jo žodžiai kėlė nerimą Kazachstano vyriausybei. Tuo metu net trečdalis šalies gyventojų buvo rusai, o daugelis jų gyveno šiaurinėse Kazachstano srityse, esančiose prie sienos su Rusija.

Iš karto po Kazachstano nepriklausomybės paskelbimo tokios nacionalistų grupės kaip „Lad“ ir kazokų junginiai pradėjo atvirai kalbėti apie prisijungimą prie Rusijos. Iki šiol daugelis Kazachstano politikų mano, jog N.Nazarbajevo sprendimas 1997 m. perkelti šalies sostinę iš kalnuose įsikūrusios Almatos į šiaurinėje dalyje plytinčiose stepėse esančią Astaną susijęs su noru padidinti kazachų dalį šiame regione.

S.Paukščio nuotr./Kazachstano sostinė – Astana
S.Paukščio nuotr./Kazachstano sostinė – Astana

Kazachstano vyriausybė nuo pat šalies nepriklausomybės paskelbimo vykdo kazachų grįžimo į tėvynę programą. Tačiau nuo 2014 m. kovo mėnesio buvo nurodyta, jog visi grįžtantieji užsienio šalių kazachai turi apsistoti Akmolos, Atyrau, Vakarų Kazachstano, Kustanajaus, Pavlodaro, Šiaurės ir Rytų Kazachstano provincijose. Visos šios provincijos, išskyrus Atyrau ir Akmolos, turi sieną su Rusija.

Daugelis politologų teigia, kad šį žingsnį paskatino įvykiai Rytų Ukrainoje. Vis dėlto neseniai šį sprendimą Kazachstano valdžia panaikino ir šiuo metu visi užsienio kazachai gali apsistoti bet kurioje iš keturiolikos Kazachstano provincijų.

Kazachstano parlamento migracijos komiteto narys Aslanas Karžaubajevas tikino, kad sprendimas nukreipti grįžtančiųjų srautus į šiaurinę dalį buvo susijęs su nedideliu gyventoju tankiu prie sienos su Rusija.

Viena vertus, jis turi rūpintis Kazachstano ir kazachų interesais, tačiau juos ginant itin svarbu neišprovokuoti šalies rusų bendruomenės tam, jog jai „į pagalbą“ neatkeliautų V.Putinas

Jautėsi „diskriminuojami“

Pats V.Kazimirčukas buvo nuteistas kalėti 18 metų, bet buvo paleistas iš kalėjimo 2006 m. Jis grįžo į Rusiją 2007 m. gruodžio mėnesį ir davė interviu naujienų svetainei zavtra.ru.

Jo pateikti kaltinimai dėl neva engiamų rusų yra itin panašūs į šiuo metu Kremliaus skleidžiamą melą apie „fašistų persekiojamus rusus rytų Ukrainoje“.

V.Kazimirčukas bandė įtikinti, jog rytų Kazachstane egzistuoja ne tik rusų diskriminacija, bet ir visų rusiškai kalabnčių piliečių.

„Visi čia mano, jog mes neturime nieko bendro su Kazachstanu, tai buvo Rusijos teritorija, ir dabartinė situacija yra kaip Kryme, kuris iki šiol priklauso Ukrainai“, – tuo metu teigė V.Kazimirčukas.

Dauguma Kazachstano rusų yra geriau integruoti į šalies visuomenę, nei tuomet, kai buvo bandyta atplėšti jų gyvenamas teritorijas nuo Kazachstano. Vis dėlto didelis rusų procentas Kazachstane stato N.Nazarbajevą į nepavydėtiną poziciją.

Viena vertus, jis turi rūpintis Kazachstano ir kazachų interesais, tačiau juos ginant itin svarbu neišprovokuoti šalies rusų bendruomenės tam, jog jai „į pagalbą“ neateitų V.Putinas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min