Pirmadienį per rytines spūstis susisprogdinus dviem mirtininkėms, žuvo 36 žmonės, pranešė pareigūnai. Šis išpuolis yra didžiausias Rusijos sostinėje per daugiau nei penkerius pastaruosius metus.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovas Aleksandras Bortnikovas pareiškė, kad su šiais kruvinais išpuoliais susiję Šiaurės Kaukazo kovotojai.
„Pagal preliminarią versiją, teroro aktus įvykdė teroristinės grupuotės, susijusios su Šiaurės Kaukazo regionu. Laikysime tai pagrindine versija“, – sakė jis per skubiai sušauktą pasitarimą Kremliuje.
Jis pridūrė, jog manoma, kad sprogdinimus metropolitene įvykdžiusios mirtininkės atvyko iš neramaus Rusijos Šiaurės Kaukazo, kur Kremlius kovoja su stiprėjančiu islamistų sukilimu.
Sprogdinimai buvo įvykdyti po kovotojų tinklalapiuose pasirodžiusio Čečėnijos islamistų lyderio Doku Umarovo perspėjimo, kad Maskva yra pasirinkta kitu sukilėlių taikiniu.
Carnegie (Karnegio) centro ekspertas Andrejus Malašenka sako, jog pastarieji sprogdinimai gali būti ženklas, jog Rusijos širdyje pradedamas musulmonų šventasis karas – džihadas.
„Neatmesčiau, kad jie pradėjo džihadą, apie kurį gana reguliariai buvo skelbiama nuo (praeitų metų) gruodžio pabaigos“, – A.Malašenka sakė naujienų agentūrai AFP.
Kovotojų tinklalapius stebinti JAV organizacija „IntelCenter“ taip pat sieja šiuos išpuolius su D.Umarovu.
„Labiausiai tikėtina, kad už šiandieninį dvigubą sprogdinimą Maskvos metropolitene atsakingas “Kaukazo emyratas„, kuriam vadovauja Doku Umarovas“, – sakoma tos agentūros pranešime.
Vasario 14 dieną sukilėlių neoficialiu ruporu laikomame tinklalapyje „Kavkazcenter“ paskelbtame interviu D.Umarovas perspėjo, kad kovotojai perkels savo veiklą iš Šiaurės Kaukazo į Rusijos centrinius regionus.
„Kraujas liesis ne vien mūsų miestuose ir kaimuose. Šis karas ateis į jų miestus“, – sakė jis.
Nors pastaruoju metu smurto mastai Šiaurės Kaukaze yra sumažėję, sukilėliai vis dar reguliariai puldinėja milicijos postus ir vietos pareigūnus, taip pat organizuoja mirtininkų sprogdintojų atakas, apie kurias Rusijos valstybinė žiniasklaida paprastai prasitaria tik puse lūpų.
„Tai tiesiogiai susiję su padėtimi Šiaurės Kaukaze, – tinklalapio www.caucasianknot.info vyriausiasis redaktorius Grigorijus Švedovas sakė AFP. – Žmogaus teisės (ten) pažeidinėjamos, kaip ir anksčiau, o mobilizacijos bazė teroro išpuoliams auga. Turime priežasčių ateityje sulaukti daugiau teroro atakų“.
Kremlius neseniai mėgino labiau įsitvirtinti tame neramiame regione, sausį paskyręs savo naujuoju įgaliotiniu Šiaurės Kaukazui įtakingą politiką Aleksandrą Chloponiną.
D.Umarovas prisiėmė atsakomybę už traukinio „Nevos ekspresas“ sprogdinimą praėjusių metų lapkritį, per kurį žuvo 27 žmonės, o dar apie šimtas buvo sužeisti.
Pastaroji ataka Maskvoje buvo įvykdyta Lubiankos metropoliteno stotyje, todėl galima spėti, kad ji buvo nukreipta prieš Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojus, pridūrė A.Malašenka. FSB, kuri yra KGB įpėdinė, būstinė yra Lubiankos aikštėje.
Pasak žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vadovo Olego Orlovo, šios atakos atspindi neužgesusį konfliktą.
„Tai ginkluotas konfliktas, kuris niekada nebuvo nutrūkęs, o grasinimai perkelti džihadą į Rusiją taip pat niekada nesiliovė“, – aiškino jis.
Apžvalgininkai akcentavo naujus veiksnius, kurie galėjo pastūmėti įvykdyti pastarąsias atakas, tokius kaip šį mėnesį paskelbtas pranešimas, jog Rusijos pajėgos nukovė du iškilius sukilėlių lyderius, ištikimus D.Umarovui, – Saidą Buriatskį ir Anzorą Astemirovą.
A.Malašenka atakas Maskvoje pavadino kerštu. Pasak jo, sukilėliai suvokia, kad valdžia neketina su jais derėtis po Beslano įkaitų dramos 2004 metais, kai per užgrobtų moksleivių vadavimą šio Šiaurės Osetijos miesto mokykloje žuvo daugiau nei 330 žmonių.
„Jie nori keršto. Jie negali pasiekti nieko kita. Po Beslano tapo aišku, kad valdžia su jais nesiderės“, – sakė ekspertas.
