„G.Janajevas ilgai ir sunkiai sirgo. Išvakarėse jis buvo paguldytas į vieną sostinės ligoninių“, sakė agentūros pašnekovas. G.Janajevas mirė nuo plaučių vėžio, pranešė televizija.
Kaip sakė vienas velionio giminaičių, G.Janajevas, kurį pučistai, M.Gorbačiovui atostogaujant Kryme, buvo paskyrę laikinu SSRS prezidentu, artimiausiomis dienomis bus palaidotas Trojekurovo kapinėse.
Tarsi patvirtindamas, jog senos žaizdos dar nesugijo, M.Gorbačiovo atstovas spaudai vengė kalbėti apie G.Janajevo mirtį. „Tai žmogus, kuris išdavė“, – agentūrai AFP sakė Vladimiras Poliakovas.
Valstybinio nepaprastosios padėties komitetas (GKČP) 1991 metų rugpjūčio 19–21 dienomis pučą surengė tam, kad iš SSRS prezidento posto jėga nušalintų M.Gorbačiovą ir taip, sutrukdydamas pasirašyti Suverenių valstybių Sąjungos sutartį, išsaugotų bendrą valstybę.
G.Janajevą, kuris buvo valstybės pirmasis viceprezidentas, GKČP nariai išsirinko savo vadovu ir, paskelbę, kad Sovietų Sąjungoje keičiasi valdžia, pavedė jam laikinai eiti SSRS prezidento pareigas.
Daugumai žlugusio pučo liudininkų G.Janajevas įsiminė pirmiausia tuo, kad per GKČP dalyvių spaudos konferenciją, kuri buvo transliuojama visai šaliai, gerai buvo matyti, kaip jam dreba rankos.
1991 metų rugpjūčio 19 dienos GKČP narių spaudos konferencijos ištrauka
Interviu, kurį davė 2008 metais, G.Janajevas sakė, jog apie planuojamą perversmą sužinojo tik jo išvakarėse. Jis pasakojo negalėjęs suvaldyti rankų drebulio, kai per spaudos konferenciją, kurią tiesiogiai transliavo televizija, paskelbė šaliai, jog M.Gorbačiovas sunkiai serga, todėl jis perima prezidento įgaliojimus.
„Sėdėjau prieš milijonus Sovietų Sąjungos žmonių, prieš visą pasaulį, ir negalėjau atsakyti į klausimą, kuo serga prezidentas, nieko negalėjau pasakyti“, – sakė G.Janajevas minėtame interviu.
Kaip papasakojo Ruslanas Chasbulatovas, 1991 metų rugpjūtį ėjęs RSFSR Aukščiausiosios Tarybos vadovo pareigas, G.Janajevas buvo „intelektualas, puikus pašnekovas, mokėjo bendrauti“.
O štai aktyvus pučo dalyvis ir sąmokslininkas jis, R.Chasbulatovo nuomone, nebuvo – į rugpjūčio įvykius „Janajevą įtraukė (KGB vadovas Viktoras) Kriučkovas“.
„Jį tiesiog įtikino pasirašyti dokumentus, sakydami, kad po dienos ar dviejų dienų viskas baigsis. Jis, žinoma, buvo itin susijaudinęs“, – prisimena R.Chasbulatovas.
G.Janajevas, 1937 metais gimęs atsargos papulkininkis, nuėjo ilgą politinį kelią, pradėjęs nuo komjaunimo Gorkio srities komiteto antrojo sekretoriaus pareigų ir užėmęs 1990 metų gruodį Sovietų Sąjungos viceprezidento pareigas.
Galiausiai per pučą jis trumpam tapo laikinu SSRS vadovu, tačiau žlugus pučui rugpjūčio 22 dieną buvo suimtas. Rugsėjo 4 dieną neeilinis SSRS liaudies deputatų suvažiavimas jį pašalino iš viceprezidento posto ir, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už valstybės perversmą, jis atsidūrė kalėjime „Matrosskaja tišina“.
1994 metais G.Janajevas buvo paleistas į laisvę pagal Valstybės Dūmos amnestiją.
Pastaraisiais metais jis ėjo Rusijos tarptautinės turizmo akademijos Tėvynės istorijos ir tarptautinių santykių katedros vedėjo pareigas.
Nūdienos Rusijos viešoji nuomonė, kaip ir anksčiau, pasidalijusi dėl tų dramatiškų rugpjūčio įvykių įvertinimo. Negana to, pagal apklausas, maždaug du trečdaliai Rusijos gyventojų nemano, kad tai buvo svarbus įvykis, ir mažai jį sieja su savo asmeniniu gyvenimu.
GKČP kreipimasis per radiją 1991 metų rugsėjo 19 dieną
