Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Lenkijos ir JAV kariai simboliškai pražygiuos garsios aikštės prie Kremliaus grindiniu ir galės pamatyti branduolinius užtaisus galinčias nešti raketas, kurias Rusija kadaise buvo nutaikiusi į Vakarų šalis.
Maskva, siekdama išdidžiai pademonstruoti savo sustiprėjimą po Sovietų Sąjungos žlugimo, pasiųs į Raudonąją aikštę tūkstančius karių ir karinę techniką, tarp jų strategines raketas „Topol–M“. Šis iki mažiausių smulkmenų suderintas paradas repetuojamas jau kelis mėnesius.
Pakvietusi užsienio karius dalyvauti sekmadienį vyksiančiame kasmetiniame karinės galios demonstravime, Rusija akivaizdžiai siekia pabrėžti esanti stipri valstybė, pasiruošusi bendradarbiauti su Vakarų šalimis, nors jos lyderiai paprastai nepraleidžia progos griežtai sukritikuoti Vašingtoną.
2007 metais tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netiesiogiai prilygino JAV užsienio politiką vykdytai Trečiojo Reicho.
Rusai ypač jautriai reaguoja į bet kokius mėginimus „sumenkinti“ jų veiksmus Antrajame pasauliniame kare ir įtaria, kad Vakarų šalys tyčia nutyli jų šalies laimėjimus.
„Visi mėgina nuginčyti Sovietų Sąjungos vaidmenį, todėl manau, jog tai yra didelis proveržis“, – vienas kadetas, vardu Dmitrijus, sakė neseniai vienoje karo akademijoje vykusioje ceremonijoje.
Užsienio pajėgų pasirodymas Raudonojoje aikštėje „yra tam tikras (Sovietų Sąjungos vaidmens) pripažinimas“, pridūrė kariūnas, kuris nepasisakė savo pavardės, nes nebuvo įgaliotas kalbėtis su žurnalistais.
Tačiau Raudonojoje aikštėje žygiuosiančio britų būrio, kurį sudaro 75 kariai, vadas neigė, jog Sovietų Sąjungos indėlis pergalėje prieš nacizmą yra menkinamas.
Rusija taip pat piktinasi, kad Estijos sprendimas iškelti per karą žuvusių Sovietų Sąjungos karių memorialą iš Talino prilygsta fašizmo garbinimui.
„Sovietų pastangos Antrajame pasauliniame kare visada buvo nepaprastai vertinamos. Niekas neturi jokių iliuzijų dėl sovietų parodytų pastangų“, – sakė majoras Dai Bevanas (Dajus Bivanas), vadovaujantis Velso gvardijos 1–ojo bataliono 2–ajai kuopai.
Rusija taip pat piktinasi, kad Estijos sprendimas iškelti per karą žuvusių Sovietų Sąjungos karių memorialą iš Talino prilygsta fašizmo garbinimui.
Tačiau Estija ir kitos šalys, po karo atsidūrusios už Geležinės uždangos, sako buvusios okupuotos totalitarinio sovietų režimo, todėl nelaikančios Raudonosios armijos karių savo išvaduotojais.
Tarp Pergalės dienos paradą Maskvoje stebėsiančių 25 garbingų užsienio svečių bus Kinijos prezidentas Hu Jintao (Hu Dzintao), Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat beveik visų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų vadovai. Jungtinės Valstijos deleguos valstybės sekretorės pavaduotoją politiniams reikalams Williamą Burnsą (Viljamą Bernsą).
Tuo tarpu Maskvos valdžia atsisakė prieštaringai vertinamo planas išklijuoti gatvėse plakatus su karo metais Sovietų Sąjungai vadovavusio diktatoriaus Josifo Stalino portretais – kaip pranešama, paklususi Kremliaus nurodymui. Tie plakatai bus demonstruojami tik muziejuose.
„Mūsų žmonės iškovojo pergalę sunkiausiame XX šimtmečio kare, išgelbėjo savo šalį ir Europą nuo fašizmo ir užtikrino visų mūsų ateitį, – šią savaitę sakė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. – Mūsų pareiga – gerbti ir prisiminti kiekvieno Tėvynės gynėjo didvyriškumą“.
Sekmadienį vyksiančiame kariniame parade dalyvaus daugiau nei 10 tūkst. karių iš 20 šalių, o šis renginys atsieis 1,2 mlrd. rublių (apie 106,5 mln. litų). Jame taip pat žygiuos iš Vokietijos atvykęs JAV 170–osios pėstininkų brigados 18–ojo pėstininkų pulko dalinys.
Be minėtų NATO šalių kariuomenės dalinių, Pergalės parade taip pat dalyvaus Prancūzijos oro pajėgų eskadrilės „Normandie–Niemen“ (Normandija–Nemunas) ir Lenkijos kariuomenės garbės kuopos kariai.
Svarbiu šio parado akcentu taip pat taps karinės aviacijos pasirodymas: virš Raudonosios aikštės praskris apie160 lėktuvų ir sraigtasparnių, tarp jų strateginiai bombonešiai Tu–95 ir naikintuvai Su–27.
Karinė technika Pergalės dienos paraduose pirmą kartą po 1990 metų vėl pradėta demonstruoti 2008 metais V.Putino nurodymu.
Pagal oficialią poziciją, į Antrąjį pasaulinį karą, kuris Rusijoje vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, Sovietų Sąjunga buvo įtraukta 1941 metų birželį, kai nacistinės Vokietijos pajėgos įsiveržė į jos teritoriją. Tačiau dar 1939 metų rugsėjį Maskva pasiuntė Raudonąją armiją okupuoti rytinių Lenkijos teritorijų, vykdydama slaptą Rusijos ir Vokietijos susitarimą, pagal kurį naciams atiteko likusi Lenkijos dalis.
Rusijos šeimos iki šiol labai didžiuojasi savo tėvų ir senelių žygdarbiais Stalingrado ir Kursko mūšiuose, o Maskva jautriai reaguoja į bet kokius mėginimus menkinti Sovietų Sąjungos žmonių pasiaukojimą.
„Pergalė gegužės 9–ąją: mes prisimename, didžiuojamės, švenčiame“, – skelbia daugybė plakatų, iškabintų Maskvos pagrindiniame komerciniame rajone – Tverės gatvėje.
Maskvos gyventojai išdidžiai segi juodai ir geltonai dryžuotas vadinamąsias Šv.Jurgio ordino juosteles arba tvirtina jas prie savo automobilių. Šias juosteles, kurios Rusijoje laikomos karinės šlovės simboliu, masiškai dalija valstybinės žiniasklaidos darbuotojai ir privačios kompanijos.
Praeitą mėnesį Viešosios nuomonės tyrimų centro atlikta apklausa rodo, kad 63 proc. Rusijos gyventojų įsitikinę, jog Sovietų Sąjunga būtų pajėgusi laimėti karą viena, be Vakarų sąjungininkų pagalbos.
Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 26,6 mln. Sovietų Sąjungos piliečių, rodo praeitą savaitę paskelbti naujausi Rusijos gynybos ministerijos duomenys.
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, Rusija tebeieško savo nacionalinio identiteto, o pergalę prieš nacizmą Maskva laiko istoriniu momentu, kuris gali padėti suvienyti šiuolaikinę valstybę.
„Gegužės 9–oji yra apgalvotas projektas. Ši pergalė yra pagrindinis simbolis, Rusijos dabartinės tapatybės pamatas“, – Levados centro direktorius Levas Gudkovas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Valdžia juo naudojasi savo galiai įtvirtinti, taip pat išnaudoja militarizmą, liberalizmą ir heroizmą – viską, kad susiję su ta pergale“, – pridūrė šio sociologinių tyrimų instituto vadovas.
Dešimtys karinių lėktuvų barstys specialias chemines medžiagas, kad šventės dieną sostinės dangaus netemdytų debesys. Žiniasklaida praneša. kad ši operacija kainuos daugiau nei milijoną JAV dolerių.
Vakarų šalys Pergalės Europoje dieną kasmet mini gegužės 8 dieną, tačiau Rusijoje Pergalės diena yra gegužės 9–oji.
Nacistinė Vokietija besąlyginės kapituliacijos aktą pasirašė 1945 metų gegužės 8 dieną 23 val. 1 min. Berlyno laiku, tačiau Maskvoje tada jau buvo po vidurnakčio.
