Rusijos investicijų į Vokietiją didinimas vykstant pasaulio krizei ir žmogaus teisės Kaukaze, kur žūsta teisių gynėjai, Kanados automobilių dalių gamintojo „Magna“ ir Rusijos taupomojo banko „Sberbank“ siūlymas įsigyti dalį bendrovėje „Opel“, „General Motors“ (GM) padalinyje Europoje, – yra labiausiai neatidėliojamas klausimas abiem šalims.
Aplankyti savo rezidenciją pietiniame Rusijos kurorte D.Medvedevas pakvietė A.Merkel per savo vizitą į Miuncheną liepos viduryje.
„Aš pakviečiau federalinę kanclerę aplankyti Rusiją rugpjūtį, pabūti pas mus prie jūros, Sočyje, galbūt pasivaikščioti kalnuose“, – tada sakė D.Medvedevas.
Demonstruoja bendrumą
Kviesdamas A.Merkel jau trečią kartą šiais metais apsilankyti Rusijoje, D.Medvedevas demonstruoja Maskvos ir Berlyno politinių bei ekonominių ryšių bendrumą.
Vokietija ilgai buvo didžiausia Rusijos prekybos partnerė Europoje – 2008 metais prekių apyvarta pasiekė rekordinį lygį – 67,2 mlrd. dolerių, bet kilus pasaulino ekonomikos krizei per pirmus penkis 2009 metų mėnesius šis skaičius sumažėjo per pusę ir Vokietija užleido Kinijai pirmąją vietą prekyboje su Rusija.
Rusijos lyderiai sako, jog pasaulio krizė suteikia gerą galimybę peržiūrėti dvišalės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo struktūrą.
A.Merkel parėmė „Magna“ ir Taupomojo banko siūlymą pirkti dalį „Opel“, atmesdama konkurencinį Belgijos bendrovės „RHJ International“ siūlymą.
Ketvirtadienį „Magna“ vadovas Siegfriedas Wolfas sakė, kad iš principo susitarta su GM dėl „Opel“ 55 proc. dalies pirkimo. Tačiau vėliau GM atstovas pareiškė, kad sprendimas kol kas nepriimtas.
Kremliaus atstovas sakė, kad numatoma išsamiai apsvarstyti sąlygas, kuriomis „Magna“ ir Taupomojo banko konsorciumas galės Vokietijai ir Rusijai naudingai nupirkti „Opel“ aktyvų.
Mikroelektronika ir laivų statyba
D.Medvedevas ir A.Merkel, kaip tikimasi, apsvarstys, kaip sekasi ieškoti Rusijos investuotojų, kurie padėtų nukentėjusioms bendrovėms, tokioms kaip integralinių schemų gamintojai „Qimonda“ ir penktajai didžiausiai Vokietijoje laivų statybos įmonei „Wadan“, pranešė šaltinis Kremliuje.
„Qimonda“, kurioje dirba 12 tūkst. žmonių, nukentėjo šiemet kritus lustų kainoms. Mėginimai gauti valstybės paramą žlugo. Bendrovė kontrolinį paketą turi „Infineon“.
„Infineon“ bendraturte gali tapti Rusijos grupė „AFK Sistema“, pranešė penktadienį „Kommersant“, remdamasis šaltiniu, žinančiu, kaip vyko derybos artėjant aukščiausio lygio susitikimui.
„Sistema“ atsisakė pateikti laikraščiui komentarų. „Wadan“ priklauso Rusijos investuotojui Andrejui Burlakovui, kuris ieško būdų, kaip išgelbėti nemokią bendrovę.
D.Medvedevo vizito į Vokietiją liepą išvakarėse A.Burlakovo atstovas sakė, kad Rusijos metalurgijos milžinė „Norilskij nikel“ tikriausiai užsisakys 10 laivų ir naftos ir dujų platformų jūroje. „Norilskij nikel“ paneigė šią informaciją.
Kremliaus atstovas sakė, kad Rusija turi didelių planų įsigyti dalis Vokietijos bendrovėse. Vokietija yra ambicingo Rusijos projekto „Nord Stream“ partnerė. Šio projekto tikslas – dujas iš Sibiro tiekti į Europą vamzdžiu, kuris eis Baltijos jūros dugnu.
Maskva nori, kad Vokietija aktyviau remtų projektą, nes kai kurios Europos valstybės nuogąstauja, jog jis gali padaryti žalos Baltijos jūrai ir ir padidinti Kremliaus įtaką aprūpinant europiečius energetikos ištekliais.
Taip pat, jo žiniomis, D.Medvedevas ir A.Merkel aptars praktinio bendradarbiavimo pasaulinės ir regioninės politikos klausimais perspektyvas.
„Atskirai bus nagrinėjamos tokios temos kaip siūlymas sudaryti Europos saugumo sutartį, taip pat kaip rengiama teigiama Rusijos ir NATO dialogo darbotvarkė“, – pranešė jis.
„Nuodugnus dialogas aprėpia aktualias nusiginklavimo ir ginkluotės kontrolės problemas, strateginio stabilumo palaikymo, Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje režimo atkūrimo klausimus“, – pareiškė šaltinis Kremliuje.
Tačiau Berlynas turi ir savo pretenzijų Maskvai. Vokietija dažnai pareiškia susirūpinimą dėl padėties žmogaus teisių srityje Rusijoje – dėl problemos, į kurią pasaulis atkreipia vis didesnį dėmesį po virtinės teisių gynėjų nužudymų. A.Merkel sakė, kad iškels šį klausimą susitikime su D.Medvedevu.
„Esu įsitikinusi, kad ši problema jį labai jaudina. Bet turi būti imtasi veiksmų“, – sakė kanclerė spaudos konferencijoje prieš išvykdama į Rusiją.
A.Merkel primins D.Medvedevui dar vieną teisių gynėjų nužudymą Čečėnijoje, kai žudikų aukomis tapo vaikų labdaros fondo vadovė ir jos vyras. „Tai visiškai nepriimtina“, – sakė kanclerė.
