Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Meksikos įlankoje pasklidusi naftos dėmė kelia pavojų žuvims ir Luizianos ekonomikai

Meksikos įlankoje ekologinė katastrofa
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Meksikos įlankoje ekologinė katastrofa
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didžiulė išsiliejusios naftos dėmė, kuri pasklido Meksikos įlankoje ir pasiekė JAV pietryčių krantus, kelia pavojų Luizianos šlapynėms, dešimtims sausumos ir jūrinių gyvūnų rūšių, taip pat žvejams, kurie pragyvena iš jūros išteklių.

Ši teršalų dėmė sklinda iš vienos per avariją nuskendusios naftos gavybos platformos gręžinio, iš kurio kasdien išsilieja apie 5000 barelių naftos. Ši nelaimė gali tapti didžiausia Jungtines Valstijas kada nors ištikusia ekologine katastrofa, o jos židinyje atsidūrė ypač pažeidžiami delfinai afalinos ir banginiai kašalotai, aplinkosaugininkai sakė naujienų agentūrai AFP.

Luizianos krevečių pramonė, kuri, pasak vietos gyventojų yra pagrindinė krevečių tiekėja pasaulyje, prognozuoja apokaliptinį scenarijų.

Ši teršalų dėmė sklinda iš vienos per avariją nuskendusios naftos gavybos platformos gręžinio, iš kurio kasdien išsilieja apie 5000 barelių naftos.

Jūros išteklių pareigūnai ketvirtadienio vidurdienį paskelbė krevečių žvejybos sezono pradžią – bent savaitę anksčiau nei įprasta, sakė Margaret Curole, buvusi krevečių žvejė, pasivadinusi jūros išteklių apsaugos aktyviste.

„Skubiai paskelbtas sezono atidarymas, kad žmonės galėtų prisižvejoti bent kiek krevečių, kol jų nepasiekė nafta“, – ji aiškino AFP.

Penktadienį Luizianos gubernatorius Bobby Jindalas paskelbė, jog žvejyba daugumoje priekrantės krevečių žvejybos plotų ir austrių telkinių nutraukiama, o arčiau kranto esančiuose plotuose žvejyba bus nutraukta po kelių valandų, kai prie jų taip pat priartės naftos dėmė.

Dauguma Meksikos įlankoje sugaunamų krevečių veisiasi estuarijose, plytinčiose nuo Misisipės upės žiočių iki toliau vakaruose esančio Ačafalajos baseino, sakė M.Curole.

Prie tų derlingų estuarijų artėjantys teršalai taip pat pasieks Meksikos įlankos pakrančių regionus, kuriuose gyvena daug afalinų.

„Artėjanti naftos dėmė gali nuniokoti afalinų populiacijas, o daugelį iš jų sudaro tik po kelias dešimtis delfinų“, – sakė Gamtinių išteklių apsaugos tarybos vyriausiasis analitikas ir jūrų gyvūnų ekspertas Michaelas Jasny .

Jis pridūrė, kad nuo teršalų taip pat tikriausiai nukentės kašalotų populiacija.

Daugelis jauniklių atsivedusių kašalotų patelių gyvena Meksikos įlankos vandenyse į pietus ir rytus nuo Misisipės deltos. Tie plotai jau „yra tiesiogiai veikiami teršalų“, nurodė M.Jasny.

Nafta gyvūnus gali nužudyti, kai aplimpa odą ir kvėpavimo organus, arba nunuodyti patekusi į organizmą.

Tačiau šie teršalai taip pat veikia kaip nematomi žudikai, kurie gali nušluoti didžiąją dalį Meksikos įlankos žuvų mailiaus, sako Aplinkosaugos fondo vyriausiasis okeanologas Dougas Raderis.

„Jūros paviršiniai sluoksniai yra tarsi greitkelis tarp valstijų, kuriuo žuvų mailius iš nerštaviečių toli išnešiojamas srovių, – D.Rader aiškino AFP. – Paviršiaus zonoje nafta pati nuodingiausia, o gyvūnai – labiausiai pažeidžiami. Dėl to gali išnykti ištisos rifešerių, gruperių ir kitų žuvų kartos.“

Tačiau šie teršalai taip pat veikia kaip nematomi žudikai, kurie gali nušluoti didžiąją dalį Meksikos įlankos žuvų mailiaus, sako Aplinkosaugos fondo vyriausiasis okeanologas Dougas Raderis.

Naftos dėmė slenka Luizianos raudonųjų kuprių nerštaviečių link. Šios stambios žuvys pritraukia daug turistų žvejų, o Luizianoje rengiamos žvejybos varžybos yra vienas iš pagrindinių šios valstijos ekonomikos ramsčių.

„Visa mūsų ekonomika bus nušluota – tiek iš žvejoti atvykstančių turistų gaunami pinigai, tiek milijonai kilogramų krevečių, kurios kasmet plukdomos į Grand Ailo uostą“, – sakė buvusi krevečių gaudytoja M.Curole.

Naftos dėmės apimti jūros plotai yra „patikimas greitkelis daugybei įvairių rūšių gyvūnų – migruojantiems atogrąžų paukščiams giesmininkams, pakrančių ir jūriniams paukščiams, taip pat plėšrūnams, kurie visi traukia per tą zoną“, pabrėžė D.Raderis.

Ekspertai baiminasi, kad vėjas nustums naftą tolyn į žemyno gilumą gausiu upių ir upelių tinklu, kurį maitina Misisipės deltos regiono šlapynės. Ten teršalai ilgai išliktų tarp aukštų žolių ir mažuose vandens telkiniuose.

„Misisipės deltos šlapynės – pačios svarbiausios šlapynės visame žemyne, o šiuo metu jose peri visi migruojantys paukščiai“, – sakė Deanas Wilsonas, į vakarus nuo Misisipės deltos esančio Apačafalajos baseino prižiūrėtojas.

Luizianos valstijos simboliu laikomi rudieji pelikanai, kurie praeitų metų lapkritį buvo išbraukti iš nykstančių rūšių sąrašo, yra vieni iš daugelio paukščių, traukiančių per Misisipės deltą į šiltuosius kraštus. Pelikanai dažnai nutupia šlapynėse ir jūros paplūdimiuose pasimaitinti žuvimis.

Net jeigu naftos dėmė tiesiogiai nepaveiktų pelikanų ir kitų paukščių, jų lesami augalai ir žuvys neišvengiamai persismelks teršalais.

Kol Meksikos įlankos vandenys bus išvalyti nuo teršalų, sklindančių iš britų naftos gavybos kompanijos „British Petroleum“ (BP) gręžinio, į visų tame regione gyvenančių žuvų ir paukščių organizmus pateks teršalų, pasklidusių jūros ir sausumos mitybinėse grandinėse.

„Šis regionas yra viena iš didžiausių pasaulyje jautrių jūrinių ekosistemų santalkų, o žmonių visuomenė ir ekonomika ten labai susijusi su šiomis jūrinėmis sistemomis, – aiškino D.Raderis. – Kyla pavojus, jog tai gali tapti viena iš didžiausių ekologinių katastrofų Amerikoje.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min