Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Metai po Minsko – Ukrainos vyriausybė žlugdo save

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas
„Scanpix“/AP nuotr. / Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas
Šaltinis: Lrt.lt
13
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjusį pirmadienį sukako metai nuo Minsko susitarimo įsigaliojimo, bet dokumentas, turėjęs iki Naujųjų metų pabaigti Rusijos ir Ukrainos karą, nei žlugo, nei buvo įgyvendintas. Vis garsėja balsai Vakaruose, kad sankcijas Maskvai reikia atšaukti, nes susitarimo nevykdo abi pusės.

Ir Kijevas, ir Maskva sako, kad alternatyvos šiam susitarimui nėra, bet kaltina priešininkus jo nevykdant. Vakarai supranta, kad Kremlius toliau laužo pažadus, trukdo dirbti stebėtojams ir sėkmingai įšaldė konfliktą, bet ir pati Ukrainos vyriausybė jau antrą kartą šovė sau į koją – sausio pabaigoje nepriėmė Konstitucijos pataisų, kaip buvo įsipareigojusi Minske, o dabar, kilus politinei suirutei, į vyriausybės koaliciją įtraukta partija, kuri apskritai gali šias pataisas sužlugdyti.

Ginklai turėjo nutilti lygiai prieš metus, bet Donecko oro uosto prieigos tebėra nuožmiausių mūšių epicentras. Kitoje fronto pusėje separatistų kontroliuojamo miestelio gyventojai skundžiasi, kad Ukrainos pajėgos vėl nuolat apšaudo iš pabūklų. Tuo tarpu Europos stebėtojai sako, kad ima nebeveikti ir naujausios paliaubos.

„Deja, po ramybės laikotarpio per Kalėdas padėtis vėl tapo sudėtinga. Padaugėjo incidentų ir paliaubų pažeidimų, matome atvejų, kai perdislokuojama sunkioji ginkluotė“, – situaciją aiškina ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannieras.

Apšaudymų ir susirėmimų skaičius ėmė sparčiai augti, kai Kijeve paaštrėjo politinė krizė, ir kai Vakarai ėmė dvejoti, ar tęsti sankcijas. Ukrainos daliniai per pirmąsias dvi vasario savaites apšaudyti daugiau kartų ir neteko daugiau karių negu per visą sausį. Stebėtojai aiškiai kaltina separatistus, kad šie trukdo dirbti.

„Ypač Donecko pusėje matome staigų saugumo padėties prastėjimą, užfiksavome neįsivaizduojamą skaičių paliaubų pažeidimų. Įvairiose vietose įvairiomis dienomis jų skaičius viršijo tūkstantį“, – sako ESBO stebėtojų misijos Ukrainoje vadovo pavaduotojas Alexanderis Hugas.

Tiek daug investavusios į politinį procesą Vokietija ir Prancūzija atkakliai rengia derybas dėl Minsko susitarimo vykdymo, nors jos ne tik nepasiekia pažangos, bet ir neaišku, ką apskritai gali pasiekti.

Prieš metus Minske sutarta dėl trylikos punktų – nuo ugnies nutraukimo, ginkluotės atitraukimo ir apsikeitimo belaisviais iki užsienio pajėgų išvedimo, konstitucinės autonomijos ir sienos kontrolės grąžinimo. Įvedusi ištisas armijas Rusija primetė paliaubų sąlygas Ukrainai ir Vakarams, ir jau įsigaliojus ugnies nutraukimui per nuožmius mūšius užėmė Debalcevę, bet viešai aiškina, kad įsipareigojimų neturi, nes atsakingi separatistai.

Susitarimas nei įgyvendintas, nei žlugo, o virto ginču dėl vykdymo sekos. Ar, kaip teigia Kijevas, pirmiau saugumas, tada decentralizacija, ar, kaip teigia Maskva, pirmiau politinės reformos, tada taika.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Linas Linkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Linas Linkevičius

„Pirmiausia yra saugumas, o po to visi kiti dalykai. Kai Rusija sako, perskaičiusi Minsko susitarimus – pirma susitarimai dėl decentralizacijos, o paskui deeskalacija – tai skamba gana ciniškai“, – mano užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rusija išnaudojo šiuos metus visiškai įtvirtindama savo įtaką užgrobtuose Donbaso rajonuose. Jau net Europos Sąjunga formaliai pripažino, kad Donbase buvo Rusijos kariuomenė. Reguliarieji daliniai gal ir išvesti, bet dabar kelis tūkstančius separatistų kovotojų prižiūri Rusijos saugumo instruktoriai ir kuratoriai, drausmė geležinė, ir net separatistų vadai pripažįsta, kad visi sprendimai priimami Maskvoje.

Juo labiau, kad visi pinigai ir dujos ateina iš Rusijos. Atrodo, kad rengiantis fiktyviems rinkimams, bus sukurtos dvi vienodos partijos, bet kada jie vyks, nebeaišku, nes atidėliojami nuo spalio.

„Laiko rinkimams iki vasaros lieka vis mažiau, bet tai vis dar įmanoma, jei bus realios pažangos“, – tikisi L.Zannieras.

Susitarimas nei įgyvendintas, nei žlugo, o virto ginču dėl vykdymo sekos.

Tačiau tiek gali nebelaukti ir Vakarai – iki vasaros ES turi apsispręsti, ar pratęs sankcijas. Danijos diplomatijos vadovas perspėjo, kad jei Ukraina nesiims Minske sutartų reformų, bus sunku išlaikyti vienybę dėl sankcijų. Net Jungtinės Valstijos ieško būdų sankcijas švelninti, Vašingtono ir Maskvos atstovai derasi slapta.

„Manau, kad su pastangomis ir geranoriškais, teisėtais abiejų pusių ketinimais įmanoma išspręsti problemą per kelis artimiausius mėnesius, taip pat įgyvendinti Minsko susitarimus ir atsidurti tokioje vietoje, kad sankcijas būtų galima deramai, dėl visiško įvykdymo, atšaukti“, – tikisi JAV valstybės sekretoriaus Johnas Kerry.

Nors atsakomosios Rusijos sankcijos skaudžiai nekanda, bet net ir nedidelė ekonominė našta erzina Vakarų sostines, jei Maskva imama laikyti ne vienintele kaltininke.

„Manau, iki metų vidurio nebebus galimybės ES automatiškai pratęsti sankcijas, nes vis daugiau šalių remia, ką sakau. Reiškiu Vengrijos poziciją, bet kitos šalys irgi klausia, ką daryti su tomis sankcijomis. Kiekvienas ima suprasti, kad turime bendradarbiauti“, – teigia Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Arsenijus Jaceniukas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Arsenijus Jaceniukas

Maskva nieko neprašo – ir žada niekada neprašyti. Rusija ir dėl sankcijų tik laukia, kol vakariečiai suskils ir patys pasiūlys nuolaidų.

„Susieti sankcijų atšaukimą su galutiniu sprendimu, Minsko proceso logišku užbaigimu dabar beprasmiška. Nes, leiskite pakartoti, kamuolys ne Rusijos pusėje. Bet mes į tai žiūrime ramiai, esame tikri, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks. Rusijos ir ES santykiai bus normalizuoti“, – tikisi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Juo labiau, kad Vakarai vis labiau nusivilia Kijevu. Vyriausybės krizė šią savaitę tik paaštrino įspūdį, kad politiką, kaip ir seniau, kontroliuoja oligarchai. Bet sausį prezidentui pritrūko balsų iki dviejų trečdalių daugumos Minske numatytoms Konstitucijos pataisoms dėl decentralizacijos galutinai priimti.

„Jie tikrai nori matyti perspektyvą suvereniteto išsaugojimo, bet jei nėra būdų užkirsti kelią eskalavimui, kaip jie gali priimti sprendimus. Nemanau, kad moralu spausti Ukrainą“, – sako Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.

Rusija aiškina, kad konstitucijos pataisas Kijevas vilkina tyčia.

„Jei Kijevas nesilaikys Minsko susitarimų, vadinasi, ir Vakarai turės išlaikyti antirusiškas sankcijas. To ir reikia kai kuriems žmonėms, kurstantiems radikalias nuotaikas Kijeve“, – aiškina Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Tarsi patvirtindamas Maskvos žodžius, Ukrainos premjeras į vyriausybę įtraukia prieš pataisas nusiteikusią radikalų partiją, vietoj dviejų partijų, pasitraukusių iš koalicijos.

„Ką tik surengiau pokalbį su radikalų partijos frakcijos vadovu Olehu Liaško. Jis pasirengęs deryboms dėl koalicijos performavimo“, – apie planus pasakoja Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.

Ši partija iš koalicijos išėjo per audringą ir trimis aukomis pasibaigusį pirmąjį balsavimą dėl konstitucijos pataisų rugpjūtį.

„Mes spausim dėl korupcijos, bet reikia pripažinti, kas yra agresorius, ir kas yra auka“, – teigia L.Linkevičius.

Panaikinus Minske numatytą terminą įvykdyti susitarimą iki Naujųjų metų, naujo aiškaus termino nėra. Tad jo vykdymas tampa diplomatinės kantrybės išmėginimu – bet vis labiau ir karinės kantrybės.

Lrt.lt
Komentarai: 13
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min